Atsakysiu į Jūsų klausimą. Kai mylintis tėvas užpila jodo ant žaizdos, jis tai padaro iš meilės vaikui. O jei pildamas jodą, dar vaiką išvadina asilu, žiopliu, pavepusiu, kuris nemato, kas guli ant kelio, kodėl jis taip daro? Iš meilės vaikui? Ar ko nors siekia papildomai?

Jei kartą tai tėvas padaro, tai galima pavadinti tėvo silpnumu, susierzinimu. Bet jei tai kartojasi kiekvieną kartą pilant jodą ant žaizdos, tai jau aiškus įrodymas, kad tėvas niekina vaikus. Ir greičiausiai pila jodą tik todėl, kad tai įeina į jo pareigas, nemalonias pareigas.

Ir tokiu atveju vaikui skauda ne tik žaizdą, bet ir širdį.

Kol Jūs puolėte komentatorių argumentus, buvo malonu skaityti, žavėtis Jūsų išprusimu. Bet kai pradėjote pulti pačius komentatorius, galima įtarti, ar daryti prielaidą, kad Jūsų išprusimas viso labo yra tik peilis žaizdai padaryti, o ne vaikui duonos atpjauti.

Gerbiamasis p, bandysiu paaiskinti kai kuriuos terminus: visu pirma mokslo pasaulyje irodymu nera vadinami nutarimai, priimti mokslininku bendru pastarimu (beje dogmos religijose (neisskiriu nei vienos) yra priimamos vieno ar keliu zmoniu susitarimu, kuris yra grindziamas tik proto veikla), o tai yra materialus egzistuojantis daiktas. Pvz, jeigu norite irodyti niutono desni jus ne mastote apie jo formules grazuma, o pasiimate atitinkamus irankius, ir ju pagalba atliekate matavimus ir gaunate konkretu "daiktini" rezultata, kuna ir krauja, kaip sakant. Tai ir vadinama irodymu :). Jeigu toki pati rezultata gaunate n kartu, tai tik tada galite pasakyti kad teorija teisinga mat moksliniam metode vieno karto neuztenka. Taigi viskas logiskai yra labai aisku ir negincijama. Del Einsteino teorijos tai nemanykite kad ji buvo priimta todel, kad keletas garbiu moksliniku susizaveje lygciu grazumu ja patvirtino. Ar jum nekilo kad ji galbut buvo irodyta galybe atliktu eksperimentu ir stebejimu. Todel jusu teiginys, kad irodymai yra kazkokie abstraktus susitarimai yra toks pat kaip bandymas man irodyti kad ant obels auga ne obuoliai o slyvos, net nemacius tos obelies. O mokslinis metodas sako, kad as turiu paziuret i obeli, ir tada as pamatysiu obuoli, ir tada tvirtai galesiu sakyti kad ant obels auga ne slyvos o obuoliai. Del pasaulinio atsilimo - jums matau neitiko mokslinikai kad teigia jog jie yra, o politiku (!) balsavima laikote patvirtinimu kad tie mokslinikai klysta! Atsitokekite zmogau, atsiprasau uz grubius zodzius :). Del shamanu: oj kaip as smarkiai abejoju kad jie dare kokius tai mokslinius tyrimus (mokslinis metodas sukurtas galilejo galilej viduramziais), greciau suvartoje naturaliu haliucinogenu jie saukdavosi aukstesnes jegos pagalbos (galite vadinti tai dievu, dievais, prasme ta pati, kazkokia superbutybe su visais atsakymais), taigi jie nelabai daug skyresi nuo jusu gerbiamasis (jus aisku nevartojate haliucinogenu), atsiprasau uz palyginima :).

Tu sakai, kad "proto veikla pasireiškia sąmone", todėl dar klausiu "o kas yra sąmonė ir kaip ji pasireiškia?". Beždžionė nemoka įkurti ugnies, tai jeigu aš ją uždegu - tai čia mano protas veikia?

>Tu gi neskiri materijos nuo energijos, koks gi bus pasaulis jeigu energiją kurs narkotikai? Geriau pagalvok , ar pats iš viso turi savo protą?Ar gi stimuliatorių energija sukurs ar visai sunaikins sukurtą pasaulį?

Kokią energiją kurs? Kas yra protas, materija? Jei nors vieną šį žodį man aiškiai apibrėžtum, galėčiau ir atsakyti į tavo klausimą. O dabar... ką apskritai reiškia "sukurti energiją"? Girdėjęs ką nors apie tvermės dėsnius?

Pries irodinedamas kokia teorema, turiu zinot kaip ji "atrodo". Siulai irodineti ar zmogus turi prota. Kas yra protas? Tureciau irodineti tavaji proto apibrezima (kurio nezinau), mokslininku (nuo kurio manasis kazi ar daug skiriasi), ar koki kita varianta? :) Tiesiog reikia sutarti del savoku. Kitaip irodinejimai neturi prasmes.

Cia tu 100 proc. teisus :) Teisus kaip niekad :)

Duris atrakinti gali ir beždžionė... proto veikla pasireiškia sąmone.

:) Viskas yra gerai, Viespats dave laisva valia kiekvienam, tiketi kuo tik nori. Taip vadinami moksliniai irodymai, pasaulio kilmes prasme, yra tik daugumos pritarimu prieita bendra nuomone o ne irodytas ir neabejotinas faktas. Tai, kad mokslas negali nieko paaiskinti placiaja prasme irodo ir tai, kad mokslo pasaulis buvo priverstas palaikyti (bendru sutarimu priimti) Einsteino reliatyvumo (bjaurus zodis labiau Lietuviskai tiktu daiktinio poziurio teorija) teorija, nes viska galima apskaiciuoti ir paaiskinti mazose kategirijose, bet kai tekdavo skaiciuoti platesniu globaliu mastu gaudavosi visiskos abrakadabros. Dar vienas geras pavizdys - Pasaulio atsilimo vachanalija. Tai taip pat mokslo pasaulyje yra priimta kaip negincijama tiesa, bet pamirstama, kad pasaulineje konferencijoje tik nedidelia balsu dauguma buvo priimta formuluote, kad pasaulinis atsilimas (kas yra matomas faktas) yra zmogaus veiklos padarinys. Jei musu mokslininkai gyventu visuotinio apledejimo periodu (o mes zinome, kad jis buvo) jie apsiputoje irodinetu, kad tai taip pat zmogaus veiklos padariniai. Manau tu laiku pagoniu samanai tai ir dare irodinedami savo gentainiams savo mokslinius stebejimus. Ir t.t. ir pan.

Tu gi neskiri materijos nuo energijos, koks gi bus pasaulis jeigu energiją kurs narkotikai? Geriau pagalvok , ar pats iš viso turi savo protą?Ar gi stimuliatorių energija sukurs ar visai sunaikins sukurtą pasaulį?

Įdomūs tavo tie trys klausimai. Nors jie skirti ir ne man, bet galiu duoti savo atsakymo variantą.

Kadangi Žmogus sugeba kurti tokias abstrakčias sąvokas kaip Dievas - jis turi protą. Nors iš tikrųjų pati sąvoka "protas" man yra nelabai aiški... pvz. jeigu aš ištraukiu raktą ir atrakinu duris - tai ar čia protas veikia ar kas?

Į antrą klausimą iškart atsakymą galima duoti, jeigu sutiksi, kad mes visi esam žmonės.

Į trečią klausimą atsakyčiau, kad nėra tokios sąvokos kaip psichologiškai sveikas. Visi esam šiek tiek šizofreniški - pasaulis kiekvienam iš mūsų atrodo kiek kitoks.