Antrojo pasaulinio karo metais tūkstančius Vengrijos žydų nuo mirties išgelbėjęs Švedijos diplomatas Raoulis Wallenbergas, sprendžiant iš naujausių istorinių duomenų, gyveno ilgiau, nei oficialiai tvirtino jį įkalinusios Sovietų Sąjungos oficialieji atstovai.
Apie tai, remdamasis naujausiais istoriniais duomenimis, pranešė Švedijos žurnalas „Fokus“.
Kai Sovietų kariuomenė 1945 m. sausio 17 d. įžengė į Budapeštą, R. Wallenbergas buvo suimtas ir išvežtas į Maskvą. Manoma, kad rusai laikė jį JAV šnipu. Dirbdamas Švedijos ambasados Vengrijoje pirmuoju sekretoriumi, jis tūkstančiams Vengrijos žydų išdavė Švedijos pasus ir taip išgelbėjo juos nuo nacių sunaikinimo.
Nuo 1950 m. Sovietų Sąjungos oficialūs atstovai tvirtino, kad R. Wallenbergas 1947 m. liepos 17 d. mirė viename Maskvos kalėjimų. Jie rėmėsi kalėjimo gydytojo įrašu, tačiau iki šio laiko jo mirties faktas nepriklausomų šaltinių nebuvo patvirtintas.
Naujausi istorikų tyrimai Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB), perėmusios KGB funkcijas, archyvuose atskleidė, jog egzistuoja „didelė tikimybė“, kad Lubiankos kalėjime laikytas „kalinys Nr.7“ buvo švedas. Aptikti dokumentai esą liudija, kad jis 1947 m. liepos 23 d. buvo tardomas.
Pasak Švedijos naujienų agentūros TT, žurnalo „Fokus“ kalbinti istorikai šių dokumentų atradimą laiko labai svarbiu, nes jie gali atskleisti daugiau informacijos apie minėtąjį kalinį. Pranešama, kad Švedijos ambasadorius Rusijoje Tomas Bertelmanas kreipėsi į Rusijos vyriausybę, prašydamas išsamesnių Federalinės saugumo tarnybos paaiškinimų.
Diplomato R. Wallenbergo likimas laikomas svarbia iki šiol neatskleista Antrojo pasaulinio karo istorijos paslaptimi. Manoma, kad jis nuo mirties išgelbėjo apie 20 000 Vengrijos žydų.
