Vien JAV gynybos departamento duomenimis, 2001–2014 m. maždaug 230 tūkst. kareivių ir veteranų buvo diagnozuota vadinamoji lengva galvos smegenų trauma, kurią dažniausiai sukelia sprogimo banga. Dėl to, kad ši būklė pasireiškia labai įvairiais simptomais (galvos skausmais, traukuliais, judesių, miego sutrikimais, galvos svaigimu, regėjimo sutrikimais, spengimu, nuotaikų nepastovumu, taip pat kognityviniais, atminties ir kalbos sutrikimais), taip pat dėl to, kad jie primena potrauminio streso sutrikimą, labai sunku tiksliai nustatyti aukų skaičių.
Nepaisant to, kad ši liga labai paplitusi, vis dar neatsakyta į svarbiausius su ja susijusius klausimus, Nėra ne tik patikimų diagnozės priemonių, bet ir nežinoma, kaip apsisaugoti nuo šios ligos ir kaip ją gydyti.
Kaip rašoma „National Geographic Lietuva“, tyrimai rodo, kad pagrindiniai mechaniniai veiksmai, susiję su smegenų traumomis yra padidėjęs slėgis kaukolės viduje ir smegenų judėjimas kaukolės atžvilgiu. Sprogimo banga – arba per didelis slėgis – paveikia smegenis vos smūgiui pasiekus kaukolę. Slėgis smegenyse grįžta į normalų lygų po kelių milisekundžių, bet jų judėjimas gali tęstis net prabėgus šimtams milisekundžių po smūgio. O tai turi ypač stiprų poveikį žmogui.
Kaip vyksta sprogimas?
Įžiebus sprogstamąją medžiagą kyla cheminė reakcija – dujos akimirksniu ima plėstis ir didesniu nei garso greičiu stumti sferinę dujų ir oro sieną. Ši smūginė banga visus kelyje pasitaikančius objektus apgaubia statiško slėgio burbulu. Šiame pirminio poveikio etape žmogus nejuda. Iš karo po to slėgis staiga sumažėja ir susidaro vakuumas. Tada ateina antrasis sprogimo bangos poveikis: vaakumą užpildo viską šluojantis ir ardantis viršgarsinis vėjo gūsis, o nuolaužos virsta dideliu greičiu lekiančiomis kulkomis. Pats vėjas sukelia trečią sprogimo bangos poveikį: kelia žmones ir 13 t sveriančias šarvuotas transporto priemones į orą ir svaido juos į sienas, akmenis, dulkėtas šalikeles. Ketvirtasis poveikis yra visa kita: deginanti liepsna, svilinančios cheminės medžiagos, dusinančios dulkės.
Kaip atsimuša sprogimo banga, lemia ne tik tai, ar erdvė kvadratinė, ar stačiakampė, ar lubos aukštos, ar žemos, bet ir tai, kur sienoje sukaltos vinys, kiek patalpoje durų ir langų ir kur jie yra, ar aptvare yra plyšių ar skylių, ar patalpoje yra baldų, – žurnalui „National Geographic Lietuva“ teigia mokslininkai.
Nuo nejudamo paviršiaus atsimušusi smūginė banga gali būti net stipresnė nei pradinė. Ypač nesaugu patalpų kampuose, kur tikriausiai daugelis instinktyviai bandytų pasislėpti. Ne mažiau pavojinga būti trečiuoju asmeniu eilėje sprogdintojų, prisidengusių skydais, nuo kurių, kaip paaiškėjo, smūginės bangos irgi atsimuša. Sprogimo banga atsimuša net nuo kareivio šalmo vidinio paviršiaus į galvą. Jai įtakos turi net menkiausi reljefo dariniai ir žmogaus judesiai.
