• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žmonių intelekto klausimas yra apipintas daugybe mitų, kurie dažnai klaidina ir yra itin įsišakniję visuomenėje. Pavyzdžiui, aukštas intelektas dažnai yra siejamas su žmogaus sėkme gyvenime, tačiau taip nėra. Kaip ir nėra teisingi teiginiai, kad intelektas yra priklausomas nuo žmogaus lyties. 

Žmonių intelekto klausimas yra apipintas daugybe mitų, kurie dažnai klaidina ir yra itin įsišakniję visuomenėje. Pavyzdžiui, aukštas intelektas dažnai yra siejamas su žmogaus sėkme gyvenime, tačiau taip nėra. Kaip ir nėra teisingi teiginiai, kad intelektas yra priklausomas nuo žmogaus lyties. 

REKLAMA

Danų rašytoja Maria Gunther surinko dažniausiai pasitaikančius mitus apie IQ (intelekto koeficientas) ir juos aprašė savo knygoje „Smart“ („Gudrumas“).

Pirmasis mitas: žmonės, kurių IQ yra aukštas yra geresni už likusius

Galima teigti, kad žmonės su įrodytai aukštesniu IQ yra geresni už kitus, juk jų mąstymo galimybės yra stipresnės. Tačiau „Dagens Nyheter“ žurnalistė Maria Gunther, patekusi į „Mense“ (žmonių, turinčių aukštą intelekto lygį grupė) bendruomenę, įsitikino, kad tai nebūtinai teisybė. Knygos „Smart“ autorė sėkmingai atliko privalomą intelekto testą ir prisijungė prie bendruomenės diskusijų internete. 

Didžiai autorės nuostabai diskusijų lygis šioje bendruomenėje buvo stebėtinai žemas.

„Aš nebuvau visiškai pasirengusi tam, kad bendraudama su kai kuriais intelekto ekspertais, susidursiu tam tikromis nemaloniomis tendencijomis – pavyzdžiui, elitizmu, seksizmu, rasizmu, nesąžiningumu mokslo darbuose ir žeminančiu tonu su aplinkiniais. Kai ką, aišku, galima paaiškinti natūralia reakcija į tai, kad jų veiklos sritis nuolatos sulaukia kritikų antpuolių, o ir tiriamas objektas iki šiol nėra tiksliai suformuluotas“, – tikina knygos autorė.

REKLAMA
REKLAMA

Mitas nr. 2: intelektas – tai rezultatas, kurį jūs gaunate, atlikę IQ testą

Yra daug įvairių nuomonių dėl to, kas yra intelektas, tačiau iš tiesų daugelis mokslininkų jau vieningai sutaria šiuo klausimu. 

REKLAMA

Kažkada IQ buvo vertinamas psichologinis amžius. Intelekto koeficientas – angliškai intelligence quotient – buvo mato vienetas, kurio pagalba yra nustatoma, ar vaikas savo psichiniu vystymusi atsilieka nuo normos, o gal vystosi sparčiau nei įprasta. Tačiau dabar taip nėra. O ir patys IQ testai būna įvairūs.

Testą, kurį naudoja jau minėta „Mensa“ bendruomenė, sudaro penki pagrindiniai mokslininkų P. Carpenter, M. A. Justo ir P. Shello tipai. 

REKLAMA
REKLAMA

1. Panašių elementų eiliškumas: suraskite panašumus. 2. Kiekiniai pokyčiai: pavyzdžiui, vienoje figūroje yra segmentas, o kitoje – du. 3. Figūrų sudėjimas arba atėmimas: segmentai, iš kurių sudarytos figūros, turi būti sudedami arba atimami vienas nuo kito. 4. Trijų variantų paskirstymas. 5. Dviejų reikšmių paskirstymai.

Akivaizdu, gebėjimas aptikti tokio pobūdžio dėsningumus mažai ką sako, pavyzdžiui, apie žmogaus komunikacinius gebėjimus. Tačiau psichologai turi įrodymų, kad IQ testai turi vertingą žmogišką savybę. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugelis mokslininkų sutinka su tuo, kad egzistuoja taip vadinamas bendro intelekto faktorius. Teorija apie bendrą intelektą XX a. pradžioje iškėlė anglų psichologas Charlesas Spearmanas. Mes žinome, kad visuotinis intelektas, kaip ir daugelis kitų žmogaus savybių, pas žmones vidutiniškai yra vienodas. Tai reiškia, kad daugelis mūsų yra vienodame lygyje, ir tik kai kurie žmonės yra mažiau ar daugiau protingi negu statistinis vidurkis. 

REKLAMA

M. Gunther savo knygoje rašo, kad galima išskirti du intelekto tipus. Vienas jų yra atsakingas už galimybę daryti išvadas ir spręsti užduotis. Antrasis – tai mūsų žinios ir mokėjimas jas išnaudoti, o taip pat patirtis sprendžiant užduotis. Žinių ir patirties junginys yra vadinamas kristalizuotu intelektu, o gebėjimas daryti išvadas ir spręsti užduotis – fluidiniu intelektu. 

Galima sakyti, kad kristalizuotas intelektas veikia, kuomet reikia atpažinti senas, jau anksčiau regėtas schemas ir veikti pagal tai, o fluidinis intelektas yra reikalingas naujų schemų aptikimui. 

REKLAMA

Mitas nr. 3: protingiems žmonėms geriau sekasi

Kaip ir visada su kategoriškais ir apibendrinančiais pareiškimais, įsigilinus į juos, pasirodo, kad tokį dalyką sunku įrodyti. Kokį matavimo vienetą pasirinkti, kai kalbame apie „geriau sekasi“? Uždirba daugiau pinigų? Aukštesnės pareigos? Laimės jausmas? Jeigu lygintume, kaip sekasi žmonėms akademinėje terpėje, tai daugiau pasiekia žmonės su moksliniu laipsniu. Tačiau yra tyrimai, kurie rodo, kad geriau yra būti kvailu žmogumi negu nemaloniu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žmonės, kurie sunkiai priima kritiką, pakelia stresą ar išgyvena nelaimes, daug labiau rizikuoja likti be darbo už tuos, kurių intelektas žemesnis. 

Ir darbe, tiek nekvalifikuotame, tiek ir vadovaujančiose pareigose, uždarbio lygis dažnai priklauso nuo asmeninių savybių negu nuo intelekto lygio. 

Dažnai pasitaikanti filmuose istorija apie protingus žmones, kuriuos engia mokyklose, tačiau tyrimai kaip tik rodo, kad realybėje yra atvirkščiai. Intelektas dažnai suveikia kaip tam tikro pobūdžio apsauga. Maža to, protingi vaikai, siekdami savo tikslų, mažiau priklausomi nuo savo tėvų išsilavinimo lygio.

REKLAMA

Išvada: Intelektas yra svarbus, jeigu norite pasiekti sėkmę, tačiau išvengti nesėkmių labiau padeda kitos savybės.

Mitas nr. 4: vyrai protingesni už moteris

Tyrimai rodo, kad minimalus intelekto skirtumas iš tiesų yra, tačiau nėra jokių įrodymų, kad vyrai yra protingesni už moteris. Netgi labiau gali būti taip, kad pasaulyje yra šiek tiek daugiau vyrų, turinčių žemesnį už vidurkį intelektą, negu moterys. 

REKLAMA

Mitas nr. 5: smegenų apimtis atspindi intelektą

Evoliucijos požiūriu šis klausimas yra absoliučiai aiškus. Dinozaurai turėjo mikroskopines smegenis, jeigu vertintume jas pagal kūno proporcijas. Ir skirtumas tarp mūsų, žmonių, ir mūsų pirmtakų, kaip tik yra smegenų dydyje. Todėl šį mitą taip sunku išsklaidyti.

Mes žinome, kad didesnės žinduolių smegenys užtikrina jiems ir didesnius mąstymo pajėgumus, tačiau juk vyrų smegenys yra didesnės už moterų, tačiau intelekto skirtumas nėra toks akivaizdus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Na, mokslas turi teoriją, kad svarbu ne pats smegenų dydis, o jų tankis. Kitos teorijos teigimu, kai kurios smegenų dalys yra svarbesnės už kitas. 

Mitas nr 6: daugiaveikai nereikia intelekto

Svarbi intelekto dalis – tai, ką psichologai vadina darbine atmintimi, o jeigu paprasčiau – gebėjimą išlaikyti informaciją galvoje.

Pavyzdžiui, nuo darbinės atminties priklauso, kiek skirtingų darbų mes galime atlinti vienu metu. Yra begalė žaidimų, kurių pagrindas – darbinė atmintis.

REKLAMA

Pavyzdžiui, Rubiko kubas arba Hanojaus bokštai. Kai kas mano, kad darbinė atmintis ir fluidinis intelektas – tai vienas ir tas pats, tačiau mokslininkai dar neturi bendros nuomonės šiuo klausimu.

Mitas nr. 7: padidinti IQ neįmanoma

Kažkodėl daug kam tiesiog įsiėdė mintis, kad intelektas, skirtingai nuo visų kitų žmogaus gebėjimų, – kažkas nepajudinamo ir iškalto akmenyje. Tačiau tyrimai rodo, kad taip nėra. Pavyzdžiui, tai liudija taip vadinamas Flinno efektas. Jis rodo, kad žmonės, kurie šiandien atlieka IQ testus, vidutiniškai juose pasirodo geriau už tuos, kurie juos atlikinėjo prieš 15 metų.

REKLAMA

Galima, aišku, pasiekti ir atvirkštinio rezultato – pabloginti savo IQ. Pavyzdžiui, jeigu žmogus gyvena gyvsidabriu užkrėstoje aplinkoje, intelektas silpsta. Yra įrodyta, kad gyvsidabrio garai silpnina protinius žmonių gebėjimus. 

Geriausias būdas padidinti savo intelekto IQ – mokytis. Kiekvieni papildomi mokslo metai mokykloje vidutiniškai padidina IQ 1-5 taškais. Ir šis rezultatas neišsitrina mokyklą pabaigus. 

REKLAMA
REKLAMA

Mitas nr. 8: jūs esate protingesnis negu galvojate

Paradoksali situacija, tačiau viename amerikiečių tyrime 64 proc. apklaustųjų sutiko su tvirtinimu, kad „Aš esu protingesnis už statistinį amerikietį“. Tikriausiai nesunku suprasti, kad jeigu daugiau nei pusė apklaustųjų mano esantys protingesni už vidurkį, tai tiksliai negali būti teisybe, rašoma „Dagens Nyheter“. 

Koronaviruso pandemija sukaustė pasaulį ir pridarė daug rūpesčių žmonijai. Kyla natūralus klausimas, kaip atsikratyti įkyraus ir sunkiai išgyvendinamo viruso. Tačiau, jeigu visi virusai staiga išnyktų, pasaulis taptų visiškai kitokia vieta – tik vargu ar mes norėtume, kad taip būtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų