Iki 2020 m. į smegenis savanoriškai implantuojami lustai pakeis kompiuterių klaviatūras ir peles, perjunginės TV kanalus, rinks reikiamus telefonų numerius ir naršys internetą, teigia „Intel“ inžinieriai.
Bendrovės „Intel“ tyrimų centro Pitsburge (JAV) specialistai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį į smegenis implantuojami lustai pakeis kompiuterių ir kitų elektroninių prietaisų naudojimą, rašo „Computerworld“. Dirbti su kompiuteryje esančiais dokumentais ar naršyti po interneto tinklalapius bus galima be klaviatūros, pelės ar kitų manipuliatorių – tam pakaks smegenų signalų.
Šio tyrimų centro laboratorijose vykdomi tyrimai, kaip, pasitelkus žmogaus smegenų bangas, būtų galima valdyti kompiuterius, televizorius ir mobiliuosius telefonus. Neuroninius signalus fiksuotų ir analizuotų į smegenis implantuojami „Intel“ davikliai.
„Intel“ atstovai neigia, kad tokia technologijos raida kaip nors susijusi su mokslinės fantastikos filmuose demonstruojamais protiškai kontroliuojamos visuomenės scenarijais – esą smegenų signalus nuskaitantys lustai bus implantuojami tik savanoriškai. Tyrėjai tikisi, kad žmonės patys norės pasinaudoti naujosios neurotechnologijos privalumais, suteikiančiais visą aibę patogumų ir pranašumų.
Pagrindinis „Intel“ kuriamos žmogaus smegenų ir elektronikos tarpusavio ryšio pranašumas – galimybė atsikratyti bet kokios vartotojo sąsajos, kad ir kokia intuityvi ji bebūtų. Bendrovės mokslininkai mano, kad mintimis, ar, kitaip tariant, vaizduotės galia, bus galima vietoj vieno interneto tinklalapio atversti kitą, rinkti reikiamą telefono numerį ar perjungti kitą televizoriaus kanalą. Nors šiandien tai atrodo labai keistai, bendrovės atstovai primena, kad prieš 20 metų išsakyta mintis, kad žmonės su savimi nuolat nešiosis kišeninius kompiuterius – o iš esmės prie jų jau galima priskirti ir daugelį išmaniųjų telefonų – taip pat galėjo atrodyti ne mažiau keista.
„Intel“ tyrimų centro Pitsburge laboratorijoje jau yra sukurtas smegenų signalus nuskaitančio lusto prototipas, tačiau jis dar per didelis, kad tiktų implantuoti į smegenis. Be to, mokslininkams teks daug pasidarbuoti, kad pavyktų tiksliai iššifruoti smegenų signalus. Tačiau šioje srityje jau yra nemaža pasiekimų, pavyzdžiui, jau nustatyta, kad panašūs atvaizdai skirtingų žmonių smegenyse „atsispindi“ vienodai. Tai teikia vilčių, kad elektroniniai lustai galės pakankamai patikimai atpažinti kai kurias standartines reakcijas, o tai reiškia, kad bus įmanoma unifikuoti ir į kompiuterį siunčiamas valdymo komandas.
„Intel“ mokslininkai pabrėžia, kad į smegenis implantuojamų lustų, registruojančių ir analizuojančių neurosignalus, kūrimo srityje darbuojasi visa eilė tyrimo organizacijų įvairiose pasaulio šalyse. „Jei mes pasiektume ribą, kai pavyktų tiksliai atpažinti atskirus žodžius, žmonės galėtų mintimis rinkti tekstus kompiuteriu, – leidiniui sakė „Intel“ mokslininkas Deanas Pomerleau. – Galėtume rašyti raides ar atskirus žodžius galvodami apie ekrane mirksinčius rašmenis ar skiemenis, arba galėtume iškart rašyti žodžiais, užuot mąstę apie atskiras raides.“
