JAV mokslininkai rado naujų įrodymų, kad į žmones panašios būtybės – „hobitai“, kurių liekanos buvo rastos Indonezijos Floreso saloje, priklauso atskirai rūšiai.
Bandydami įminti „hobitų“ mįslę mokslininkai panaudojo kompiuterinius modelius ir palygino jų bei kitų primatų kaukolės sandarą, rašoma Minesotos universiteto tinklalapyje paskelbtame pranešime spaudai. Visas darbas yra publikuotas žurnale „Journal of Human Evolution“.
Beveik viso moteriškosios lyties būtybės skeleto liekanos buvo rastos 2003 metais. Nustatyta, kad skeletas yra 18 tūkst. metų senumo. Būtybės ūgis siekė vieną metrą, o smegenų apimtis – 400 kubinių centimetrų (maždaug toks pats yra šimpanzės smegenų dydis). Po šio atradimo prasidėjo antropologų ginčai: vieni mokslininkai iškėlė hipotezę, kad Floreso saloje gyveno atskira Homo rūšis – Homo floresiensis, kiti tvirtino, kad ten gyveno žmonės, sirgę tam tikromis ligomis, kurios sutrikdė jų vystymąsi.
Antropologas Kieranas McNulty ir jo kolegos nusprendė patikrinti, kas iš tiesų yra „hobitai“. Jie kompiuteriu „sumažino“ dabartinių žmonių ir įvairių hominidų – progresyvesnių primatų – kaukoles. Palyginę santykinius skirtingų kaukolės dalių dydžius mokslininkai padarė išvadą, kad senieji Floreso salos gyventojai turi daug bendro su Homo rūšies atstovais, bet ne su šiuolaikiniu žmogumi.
Tyrimo autoriai (ir dauguma mokslininkų, manančių, kad „hobitai“ – tai atskira rūšis) mano, kad Homo floresiensis kaip atskira rūšis atsiskyrė nuo Homo erectus ar dar anksčiau.
Priešingos nuomonės besilaikantys mokslininkai taip pat randa jų hipotezę patvirtinančių įrodymų. 2008 metų kovo mėnesio žurnale „Proceedings of the Royal Society“ buvo išspausdintas straipsnis, kuriame tvirtinama, kad „hobitai“ buvo žmonės, sirgę miksedeminiu kretinizmu. Ši liga, kurią sukelia jodo trūkumas, sutrikdo žmogaus fizinį ir protinį vystymąsi. Vis dėlto kai kurie antropologai šiuos teiginius pavadino spekuliacijomis.
Taip galėjo atrodyti „hobitai“, arba Homo floresiensis:
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.
