NASA palydovas „Swift“ vakar rytą gretimoje Andromedos galaktikoje užfiksavo didelį sprogimą. Toks sprogimas, vadinamas gama spindulių pliūpsniu (angl. Gamma Ray Burst, GRB), yra vienas iš galingiausių Visatoje.
Tiksli jų priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad tokie sprogimai įvyksta susidūrus dviem neutroninėms žvaigždėms. Neutroninės žvaigždės – tai masyvių maždaug Saulės masės žvaigždžių branduoliai, susispaudę į keliolikos kilometrų dydžio rutulį. Susiliejus neutroninėms žvaigždėms, įvyksta toks galingas sprogimas, kad jis gali būti užfiksuotas visoje Visatoje.
Jei toks sprogimas įvyktų kiek arčiau, ne gretimoje, bet mūsų galaktikoje, jis galėtų sukelti masinį gyvybės išnykimą Žemėje. Visa laimė, kad tokie sprogimai yra reti.
Deja, šį kartą astronomams kiek nepasisekė – observatorija LIGO (angl. Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory, Lazerinės interferometrijos gravitacijos bangų observatorija), kur būtų galima užfiksuoti šio sprogimo sukeltas gravitacines bangas, kurias numatė Einšteino reliatyvumo teorija, tačiau kurių kol kas nepavyko tiesiogiai užregistruoti, šiuo metu yra atnaujinama ir neveikia. O gaila, tai galėjo būti Nobelio premijos vertas atradimas.
Šiuo metu visame pasaulyje teleskopai nukreipiami į Andromedos galaktiką, norint kuo daugiau sužinoti apie šį itin retą reiškinį, įvykusį už 2,5 mln. šviesmečių.
Ši animacija iliustruoja dviejų neutroninių žvaigždžių susiliejimą ir sprogimą.
