Nepaprastai išpopuliarėjus socialiniams tinklams, pasiekti reikiamą žmogų žinutėmis juose kartais galima greičiau nei e. paštu, – tai pripažįsta LRT.lt pašnekovai. Tęstinių mokymų centro treneris Arūnas Armalis sako, kad „Facebook“ žinutės yra gera alternatyva e. laiškams ir verslo komunikacijoje. Tačiau UAB „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas įžvelgia šio komunikacijos kanalo trūkumų, o e. laiškus laiko verslui tinkamesniu, solidesniu bendravimo būdu.
„Verslo komunikacijos „Facebook“ žinutėmis turbūt daugėja. Tai greičiausiai vyksta tikintis efektyvesnio tiesioginio bendravimo. (Naudojantis) e. paštu, nors mes ir žinome, kam rašome, vis dėlto išlieka savotiško beasmeniškumo įspūdis. O verslo komunikacijoje asmeniškumas, identifikavimas ir tinkamas savęs pristatymas yra labai svarbūs.
Pats tokiomis žinutėmis esu gavęs kelis komercinius pasiūlymus, prašymus priimti į darbą ar paklausimus dėl konsultacijų. Taip komunikuoti yra drąsu, nes aišku, kad gavėjas greičiausiai patikrins jūsų profilį. Bet ši drąsa skatina pasitikėjimą“, – sako A. Armalis.
Pasak pašnekovo, žmogus, ypač esantis tarp „Facebook“ draugų, atrodo savas ir pažįstamas, nes matome jo nuotrauką, komentarus, įrašus, net jei gyvenime to žmogaus nesame nė karto matę.
Ne mažiau svarbus bendravimo „Facebook“ žinutėmis aspektas, anot A. Armalio, yra greitis. Neretai žmonės daugiau laiko leidžia „Facebook“, nei tikrina e. paštą. Lietuvoje išmaniaisiais telefonais naudojasi apie 40 proc. žmonių, o daugelis šiuose įrenginiuose įdiegia ir socialinių tinklų programėles.
A. Žakas tvirtina, kad „Facebook“ žinutės yra efektyvus komunikacijos kanalas, tačiau jis skirtas labiau asmeniniam bendravimui.
„Tam tikrais atvejais „Facebook“ žinutės iš tiesų yra alternatyva e. laiškams, nes sumažina atstumą tarp bendraujančiųjų, padidina galimybes susipažinti vienam su kitu. Tačiau aš visus darbinius klausimus esu linkęs spręsti e. laiškais. Manyčiau, kad „Facebook“ žinutės skirtos labiau susirašinėti ir bendrauti, o ne verslo komunikacijai kaip e. laiškų alternatyva. E. laiškas yra skirtas rimtesnei komunikacijai.
Man patinka suasmeninta komunikacija, matyti žmones, su kuriais bendrauju, tačiau verslo komunikacijoje svarbesni kiti aspektai, bendravimo kokybė“, – kalba pašnekovas.
Vis dėlto UAB „Socialus marketingas“ vadovas teigia, kad „Facebook“ žinutės populiarėja ir verslo komunikacijoje.
„Pasaulinės tendencijos rodo, kad jei žmogus turi galimybę susisiekti „Facebook“ žinute, jis tai daro daug mieliau nei rašydamas e. laišką. Dažnai kokiu nors produktu susidomėję žmonės iškart tiesiogiai su pardavėju kontaktuoja žinute. Netgi Lietuvoje telekomunikacijų operatoriai neretai turi darbuotojų, kurie atsako į žinutes „Facebook“, – pasakoja A. Žakas.
Galite likti nepastebėti
Dar vienas „Facebook“ žinučių trūkumas, kurį pabrėžia A. Žakas ir rinkodaros konsultantas Žydrūnas Sadauskas, yra tas, kad žmonių, su kuriais neturime bendrų draugų, žinutės nepasiekia pagrindinio srauto.
„Žinučių rašymas „Facebook“ ar „LinkedIn“ socialiniuose tinkluose neretai padeda surasti tuos žmones, kurių e. pašto adreso ar kitų kontaktų neturime. Vienintelė problema šiuo atveju yra ta, kad jei su žmogumi, su kuriuo bandoma susisiekti „Facebook“, neturima bendrų draugų, žinutė patenka ne į pagrindinį žinučių srautą, o į skyrelį „Kitos“ ir gali likti nepastebėta“, – komentuoja A. Žakas.
Rinkodaros konsultantas Ž. Sadauskas teigia, kad žinutės socialiniuose tinkluose pakeisti mums įprastų e. laiškų verslo komunikacijoje negali dėl dviejų pagrindinių priežasčių – mūsų įpročių ir tam tikrų viešųjų ryšių aspektų.
„Kiekvienas verslo subjektas turi interneto svetainę, o ši – vadinamąjį domeno pavadinimą. Komunikuodamas e. paštu, kurio dalis yra įmonės pavadinimas, asmuo išlaiko įmonės identitetą, viešųjų ryšių strategiją. Nemanau, jog žmonės tokiu komunikacijos kanalu yra taip nepatenkinti, kad jį reikėtų keisti.
Žinoma, galbūt dalis bendravimo bus perkelta į socialinių tinklų žinutes, tačiau žmonės yra pernelyg inertiški, todėl yra linkę naudotis tomis priemonėmis, prie kurių yra pripratę“, – sako Ž. Sadauskas.
Vilija Andrulevičiūtė
