Entomologai perspėja apie Europoje sparčiai plintančią skruzdėlių rūšį, keliančią rimtą pavojų augalams. Šiaurinė jos arealo riba artėja prie Lietuvos – „superskruzdėlės“ jau apsigyveno Lenkijoje.
Pasak dienraščio „The Guardian“, naujoji skruzdėlių rūšis, formuojanti milžiniško dydžio kolonijas, kurios užtvindo sodus ir parkus, sparčiai plinta po Europą ir netrukus pasieks Britų salas. Šios skruzdės gyvena nuo 10 iki 100 kartų didesnėmis bendruomenėmis nei įprastinės sodo skruzdėlės, ir mokslininkai perspėja apie rimtą jų keliamą pavojų augalams.
„Kai pirmą kartą pamačiau tokią skruzdėlę, tiesiog negalėjau patikėti, kad tiek daug jų gali būti vienoje pievelėje“, - sakė Kopenhagos universiteto profesorius Jacobus Boomsma, vienas iš naujosios skruzdėlių rūšies atradėjų. Tai įvyko beveik prieš 20 metų. Anot jo, dabar tik laiko klausimas, kada jos pasieks D. Britaniją.
Lasius neglectus. „AntWeb“ nuotr.
Invazinė sodo skruzdėlė (Lasius neglectus) pirmą kartą buvo identifikuota 1990 m., kai jos kolonijos įsikūrė Budapešto (Vengrija) prieigose. Profesorius J. Boomsma aiškina, kad iš pirmo žvilgsnio šios skruzdėlės nelabai skiriasi nuo įprastinių, kurias atpažįsta visi, todėl jos nekelia įtarimo. Turbūt tai galėtų paaiškinti, kodėl jos per gana trumpą laiką tapo didžiausiais kenkėjais Vidurio Europos šalyse ir išplito iki Jenos miesto Vokietijoje, Gento Belgijoje bei Varšuvos Lenkijoje, rašo „Guardian“.
Lasius neglectus paplitimas. Barselonos autonominio universiteto iliustr.
Profesorius J. Boomsma ir jo kolegos mano, kad Lasius neglectus išplito per prekybą vaisiniais augalais – skruzdėlės iš vienos šalies į kitą keliaudavo sodinukų vazonuose. „Tai kol kas pati patikimiausia jų plitimo hipotezė, nes šio skruzdės prastos keliauninkės“, - sakė jis.
Internetiniame mokslo publikacijų žurnale „PloS One“ šiandien skelbiamos prof. J. Boomsma ir jo vadovaujamos grupės tyrimo išvados. Norėdami nustatyti šios skruzdžių rūšies kilmę ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jos taip sėkmingai plinta naujuose arealuose, mokslininkai atliko genetinius tyrimus.
Entomologai nustatė, kad viena svarbiausių „superskruzdėlių“ plitimo priežasčių – šios rūšies gebėjimas formuoti superkolonijas. Šios skruzdės stato daug tarpusavyje susijungusių skruzdėlynų, kuriuose įsikuria daug motinėlių. Kadangi kolonijos yra susijusios, skruzdėlės tarpusavyje nekovoja dėl teritorijos. Kai jos išplinta į naujas vietas, nebelieka parazitų, reguliuojančių jų skaičių, todėl kolonijos plečiasi labai sparčiai.
„Mes nustatėme, kad Lasius neglectus išsivystė iš kitų Juodosios jūros regione gyvenančių rūšių. Jų populiacijose paplitę nedideli susijungusių šeimų tinklai, kuriuose yra ne viena motinėlė. Šios skruzdėlės gyvena po žeme ir neskraido“, - sakė Regensburgo universiteto (Vokietija) daktarė Sylvia Cremer. Pasak jos, dabar aiškėja, kad tokią kolonijų struktūrą ima naudoti ir kitos rūšys, todėl nestebina, jog kai kurios iš jų tampa invazinės, kuriančios tais pačiais principais paremtas milžiniškas kolonijas.
Didžioji tokių skruzdėlių daromos žalos dalis siejama su amarų antplūdžiu. Invazinės sodo skruzdės glaudžiai susijusios su amarais: jie joms teikia cukringą maistą, o skruzdėlės apsaugo amarus nuo priešų.
Amarų populiacija aplink šalimais įsikūrusias „superskruzdžių“ kolonijas padidėja kelis kartus. Kadangi kolonijos yra labai didelės, šios skruzdėlės kenkia ne tik augalams, bet ir vargina žmones, nes, ieškodamos maisto, lengvai prasiskverbia į namus.
Invazinės skruzdėlių rūšys kai kuriose šalyse pridaro šimtais milijonų skaičiuojamų nuostolių, pažymi dienraštis. Antai į JAV patekusi skaudžiai gelianti „raudonoji gaisrininkė“ kasmet augalams ir gyvuliams padaro 750 mln. dolerių vertinamą žalą. Argentinietiška skruzdėlė paplito apie 6000 kilometrų areale palei pietinę Europos pakrantę ir išnaikino daugybę vietinių vabzdžių rūšių.
