Norėdama paskatinti diegti elektrinius automobilius, Europos Komisija paskelbė planus remti visiems prieinamų aukštos įtampos įkrovimo stočių tinklo kūrimą visoje Europoje. Ji taip pat siekia iki 2011 m. parengti šioms stotims skirtus Europos saugos ir techninius standartus.
Šis planas - dalis naujos plačios strategijos, kuria siekiama, kad rinkai būtų tiekiama daugiau ekologiškų automobilių, kurie laikomi itin svarbiais atgaivinant automobilių pramonę ir mažinant naftos paklausą Europoje. Į strategiją įtrauktos benziną efektyviai naudojančios transporto priemonės, elektriniai automobiliai ir modeliai, varomi gamtinėmis dujomis, biodegalais ir vandeniliu.
Už pramonę atsakingo Komisijos nario Antonio Tajani teigimu, prasidėjo automobilių pramonės raidos etapas, nulemsiantis jos sėkmę ateityje. Strategijoje tinkamai suderintas ekonomikos konkurencingumas ir aplinkosaugos tikslai.
Panašu, kad pasaulis išgyvena autotransporto pramonės virsmą - manoma, kad aplinką tausojančių automobilių paklausa pasaulyje ateinančiais metais smarkiai išaugs. Ši tendencija susijusi su nerimu dėl įprastų automobilių poveikio visuotiniam atšilimui, ženklais, kad pasaulyje pradeda sekti iškastinio kuro ištekliai, ir ES bei kai kurių kitų pramoninių regionų siekiu mažinti priklausomybę nuo užsienio naftos.
Didėjanti švarių ir efektyviai energiją naudojančių automobilių paklausa - didžiulė galimybė pramonei, atsigaunančiai po giliausios krizės per pastaruosius kelis dešimtmečius. Tačiau politikai ir pramonės ekspertai sutaria, kad, neparengus nuoseklios strategijos ir suinteresuotosioms šalims glaudžiai nekoordinuojant savo veiksmų, gali būti sudėtinga plėtoti ekologišką transportą Europoje.
Elektriniai automobiliai strategijoje užima svarbią vietą, nes ES jau yra įdiegusi kitiems automobiliams, naudojantiems alternatyvų kurą, skirtus standartus. Be to, dėl reikšmingų technologinių laimėjimų, pavyzdžiui, sukūrus ilgiau neišsikraunančias baterijas, elektriniai automobiliai tapo patrauklesni vartotojams, ir galbūt juos bus imta greičiau pardavinėti masiškai nei kai kuriuos kitus jų ekologiškus konkurentus.
Kai kurios ES šalys, visų pirma Prancūzija, Ispanija, Vokietija, Portugalija ir Danija, siekia elektra varomas transporto priemones diegti plačiu mastu, kartais viliodamos vartotojus mokesčių lengvatomis ir kitomis paskatomis. Tačiau vartotojų susidomėjimas gali išblėsti, jei, pavyzdžiui, kištukai ir elektros lizdai, naudojami įkraunant automobilius, nebus standartizuoti visoje Europoje.
Transporto sektoriui tenka apie ketvirtadalis ES išmetamo anglies dvideginio - tai pagrindinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšis. Praėjusiais metais mažiausiai anglies dvideginio išmetančių automobilių paklausa ES padidėjo daugiau nei kada nors anksčiau - 59 %.
2020 m. rinkoje veikiausiai tebevyraus įprastiniai automobiliai, tačiau tikimasi, kad keliais riedės ir daug elektromobilių. Planuojama, kad pasaulyje automobilių skaičius išaugs nuo 800 mln. iki 1,6 mlrd., o 2050 m. – iki 2,5 mlrd. Tuo pat metu energijos išteklių mažės, ir jų kainos augs. Todėl, norint ir ateityje patenkinti susisiekimo poreikius, reikėtų iš esmės keisti technologijas. Itin perspektyviais laikomi labai mažai anglies dvideginio išmetantys elektriniai varikliai ir vandenilio kuro elementai.
