Mokslininkai aptiko dar vieną vadinamosios ekstremalios gyvybės pavyzdį. Šį sykį daugiau nei 2500 metrų gylyje šalia hidroterminių šaltinių Ramiajame vandenyje, netoli nuo Naujosios Zelandijos krantų, biologai pastebėjo šilumą „mėgstantį“ kirminą Pompeii bei su juo gyvenančias bakterijas.
Tiesa, mokslininkai apie šį kirminą žinojo jau seniau, tačiau dabar buvo surastos jo „kaimynės“ – naujos bakterijos Nautilia profundicola, galinčios gyventi praktiškai verdančiame vandenyje ir ypač dideliame slėgyje. Šios bakterijos gyvena tik giliavandeniuose terminiuose šaltiniuose ir tik kartu su kirminais Pompeii. Šie kirminai yra labiausiai mėgstantys šilumą iš visų žinomų Žemės rūšių – jeigu giliavandenio šaltinio temperatūra nukrenta žemiau 80 laipsnių Celsijaus, jie žūva arba palieka buveinę.
Giliavandenio kirmino Pompeii, gyvenančio netoli geoterminių šaltinių, kūnas padengtas bakterijomis, turinčiomis specifinį geną, reikalingą išgyventi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.
Panašiu pomėgiu pasižymi ir kirmino kaimynės, bakterijos Nautilia profundicola – joms ne tik priimtina aukšta vandens temperatūra, bet ir didžiulis slėgis daugiau nei 2,5 km gylyje.
Mokslininkai teigia, jog šie mikroorganizmai turi giminingą geną RGY. Biologai spėja, jog būtent šis genas gali suteikti organizmams tokį atsparumą aukštai temperatūrai. Be to, jis padeda vykdyti būtinas gyvybei palaikyti biochemines reakcijas.
Tačiau kokios biocheminės reakcijos galimos tokiame gylyje? Dažniausiai gyvybė energijai gauti naudoja arba saulės šviesą ir fotosintezę, arba deguonį. Nieko panašaus tokiame gylyje nėra, todėl gyvybė surado alternatyvų šiems energijos šaltiniams – šilumą, sierą ir vandenilį. Būtent šie trys komponentai padeda išgyventi tiek Nautilia profundicola bakterijoms, tiek ir Pompeii kirminui.
Be to, mokslininkai primena, jog būtent tokie komponentai buvo dominuojantys mūsų planetoje prieš 3,5 – 4 milijardus metų. Apytiksliai tuo metu, kai kurių mokslininkų teigimu, Žemėje ėmė formuotis gyvybė. Nors jos pirmieji žingsniai vis dar yra niekaip mokslo neįmenama paslaptis, bet surastos ekstremalios gyvybės formos gali papildyti trūkstamos mozaikos dalis.
