Dėl klimato pokyčių šylant viso pasaulio klimatui, daugybė gyvų organizmų bus vis mažesni. Tai lems ir aplinkos pokyčiai, ir netiesioginis šiltėjimo poveikis.
Anot mokslininkų, jei viskas trauktųsi vienodai, tai nebūtų problema. Pavyzdžiui, mažesni augalai maitintų mažesnes žuvis, o šios – mažesnius ryklius. Tačiau atrodo, kad ne visi organizmai reaguoja vienodai, taigi toks pokytis greičiausiai išmuš ekosistemą iš vėžių, o kai kurioms rūšims kils grėsmė išnykti, teigia Jennifer Sheridan ir Davidas Bickfordas iš Nacionalinio Singapūro universiteto.
Tai nėra naujas reiškinys. Per pastaruosius natūralaus pasaulinio šiltėjimo periodus vabalai, bitės, vorai, dumbliai, sterblinės žiurkės sumažėjo, rodo rastos fosilijos. Pavyzdžiui, bestuburių gyvūnų (vabalų, bičių ir vorų) iškasti urvai šiltuoju laikotarpiu prieš 56 mln. metų rodo, kad šie gyvūnai sumažėjo 50–75 proc., savo tyrime teigia mokslininkai.
Manoma, kad dabartinis klimato šiltėjimas gyvūnams turės ir netiesioginį poveikį. Pavyzdžiui, didėjant vandenynų rūgštingumui (tai lemia didesnis anglies dioksido kiekis atmosferoje) daro įtaką kai kurių organizmų (koralų, geldelių, austrių) gebėjimui sukurti kalcio karbonato kriaukles ar skeletą. Rūgštėjimas taip pat lėtina fitoplanktono, mažyčių vandenyje plūduriuojančių augalėlių, augimą, o tai turi įtakos nuo jo priklausančios maisto grandinėms, rašo LiveScience.com.
Tikėtasi, kad augalai klestės nuo anglies dvideginio, žmonių išmetamo į atmosferą, pertekliaus, nes naudojant jį fotosintezės metu sukuriami cukrūs. Tačiau pastarąjį šimtmetį viskas vyksta ne taip, kaip planuota. Augalų augimas didžiąja dalimi priklauso nuo vandens išteklių. Klimato modeliai prognozuoja, kad artimiausiais dešimtmečiais kai kuriose vietovėse bus drėgniau, kitur – sausiau, o daugumoje vietų numatomi dideli kritulių kiekių skirtumai. Tai reškia, kad net drėgnesnėse vietovėse sausieji periodai tęsis ilgiau, o tai lėtins augalų augimą.
Šaltakraujai gyvūnai, sudarantys didžiąją dalį gyvūnijos Žemėje, tiesiogiai veikiami temperatūros pokyčių, kurie suaktyvina jų medžiagų apykaitą. Tai reiškia, kad jiems arba reiks daugiau maisto dabartiniam kūno dydžiui palaikyti, arba jie pradės mažėti. Temperatūra taip pat skatina šaltakraujų gyvūnų vystymąsi, taigi jie subręsta būdami mažesnio dydžio. Kiti mokslininkai tyrinėjo, kaip tai pasireiškia kalbant apie irklakojus vėžiagyvius, svarbią jūrų gyvūnų maisto grandį.
Nustatyta, kad vėsesnis klimatas lemia didesnį šiltakraujų gyvūnų kūną, mat didesniems gyvūnams lengviau palaikyti kūno šilumą. Yra įrodymų, kad šiltesniuose regionuose gyvūnai būna mažesni. Žmonės organizmų dydžio pakitimus tiesiogiai pajus per maisto kiekį, pavyzdžiui, pasėlius ir žvejybą.
Tačiau yra ir išimčių. Manoma, kad klimato pokyčiai prailgins augimo ir maitinimosi sezonus aukštumose, taigi ten organizmai taps didesni. Šio išimties išimtis – baltieji lokiai, mažėjantys kartu su Arkties jūros ledu, ant kurio gyvena. Be to, įvairiai besimaitinantys gyvūnai galbūt galės vieną mažėjantį maisto išteklių pakeisti kitu.
„Besitęsiantis klimato šiltėjimas greičiausiai bus palankesnis mažesniems individams. Prognozuojame, kad per šį šimtmetį organizmo dydis ir toliau mažės“, – rašė J. Sheridan ir D. Bickfordas
