Nuo tos dienos, kai šią idėją išpopuliarino rašytojas Arthuras C. Clarke'as, „kosminio lifto“ sąvoka sklandė daugelio fantastų mintyse. Tačiau dabar D. Britanijos mokslininkai šioje srityje jau žengė pirmuosius realius žingsnius, pradėję gaminti kosminiam liftui sukonstruoti reikalingą medžiagą.
Kembridžo universiteto mokslininkus šiam darbui paskatino NASA skirtas 4 milijonų dolerių prizas už pirmojo sumažinto ir veikiančio tokio lifto modelio sukūrimą. Jiems jau pavyko sukurti stipriausią pasaulyje lyną - cilindrinės formos anglies atomų giją, kuri yra neįtikėtinai stipri, lengva ir potencialiai gali būti didžiulio ilgio. Kosmonautikos specialistai įsitikinę, kad tokį tūkstančių kilometrų ilgio lyną naudojantis kosminis liftas galėtų leisti astronautams daug paprasčiau pasiekti virš mūsų esančią atvirą kosminę erdvę.
Prognozuojama, kad toks išradimas revoliucionizuotų kosmines keliones. Tokia hipotezė tikrai turi pagrindą, tačiau kol kas praktinis idėjos įgyvendinimas vis dar yra miglotas. Tiesa, finansinis stimulas visgi yra - NASA kiekvienam erdvėlaiviui į kosmosą pakelti išleidžia apie 400 milijonų dolerių, be to, kad reikia sudeginti apie 900 tonų aplinką teršiančio raketinio kuro. NASA jau dabar susiduria su nemažais finansiniais sunkumais, dėl kurių jau teko atidėti 2010 m. planuotą daugkartinio naudojimo erdvėlaivių atnaujinimą, kuris nukeltas anksčiausiai 2014 metams.
Kembridžo mokslininkų komanda per dieną pagamina apie 1 gramą šios modernios medžiagos - tokio kiekio pakanka 29 kilometrų ilgio lynui. „Mums skambina NASA atstovai ir prašo pagaminti tiek šios medžiagos, kad užtektų 230 000 kilometrų, tačiau gamybos apimtys laboratorijoje ir pramonėje vis dėlto skiriasi“, - sako Kembridžo universiteto medžiagų mokslo profesorius Alanas Windle'as.
Entuziastų teigimu, kosminiai liftai 1 kg krovinį į 35 000 km aukščio orbitą galėtų pakelti už 2 400 Lt/kg savikainą; tuo tarpu naudojant dabartines raketas ši kaina siekia 11 0000 Llt/kg. Technologija atvertų kosminio turizmo galimybes, pavyzdžiui, būtų galima apsilankyti kosminiame viešbutyje; gerokai atpigtų kelionės į Mėnulį ir gretimas planetas, nes dabartiniai kosminiai laivai didžiausią energijos dalį sunaudoja paprasčiausiai bandydami įveikti Žemės gravitaciją.
Anglies nanovamzdeliai pirmą kartą buvo atrasti devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje; pirmą kartą istorijoje buvo atrasta medžiaga, kuri tuo pat metu yra ir lengva, ir tvirta. Tačiau šie nanovamzdeliai buvo pernelyg nepatvarūs bandant iš jų suformuoti bent kiek ilgesnes gijas. Kembridžo mokslininkai atrado būdą, kaip apeiti šį trūkumą. „Esminis dalykas tas, kad procesas iš esmės paverčia anglį dūmais. Kiekviena dūmų dalelė iš esmės yra ilgas ir plonas nanovamzdelis; jie sukimba vienas su kitu ir sudaro į voratinklį panašią struktūrą. Iš tiesų mes tarsi gaminame elastinius dūmus, iš kurių vėliau supiname pluoštą“, - aiškina Windle'as. Jis taip pat įsitikinęs, jog tokia technologija turi didžiulį potencialą - daugelis taikymo galimybių yra gan žemiškos, pradedant neperšaunamomis liemenėmis, baigiant automobilių gamyba. Mokslininkai prognozuoja, kad realus kosminis liftas bus sukurtas maždaug po 5-10 metų.
