Birštono savivaldybėje šiandien pristatomas Kauno technologijos universiteto vykdomas projektas „Mikrojutiklių bevielių tinklų pagrindinių problemų sprendimas“. Renginyje dalyvaus Europos Sąjungos Komisijos atstovai, ekspertai iš aukštųjų technologijų įmonių ir KTU Informatikos fakulteto mokslininkai, sakoma universiteto išplatintame pranešime.
Projektu „Mikrojutiklių bevielių tinklų pagrindinių problemų sprendimas“ siekiama suformuoti tokią metodiką ir sistemą, kuri kurtų, projektuotų ir diegtų mikrojutiklių tinklus įvairiems uždaviniams spręsti, gebėtų greitai perkonfigūruoti ir adaptuoti esamą tinklą naujiems uždaviniams spręsti. Projekto pagrindinę idėją realizavo KTU Informatikos fakulteto Realaus laiko kompiuterių sistemų centras.
Pristatymo metu centro darbuotojai kartu su partneriais pateiks realų pavyzdį, kaip mikrojutikliai gali padėti stebėti sanatorijos „Versmė“ gyventojų judėjimą ir jų lokalizaciją realiu laiku, jų fiziologinę būseną, kaip pacientai laikosi gydytojo nustatyto režimo. Šių mažų įrengimų pagalba galima bus užtikrinti ir sanatorijos saugumą, t. y. stebėti, ar į teritoriją nepateko pašaliečiai ar įsilaužėliai.
Mikrojutikliai bus naudingi ir Birštono senelių namų gyventojams, nes leis jiems saugiau judėti po Birštono parką. Technologijos padės nustatyti senjorų buvimo vietą, sveikatos būklę, o pastebėjus sveikatos sutrikimų, galima bus jiems padėti sugrįžti namo, sakoma pranešime.
Sanatorijos ar senelių namų gyventojai turės apyrankę ar raktų pakabuką su mikrojutikliu, kurį sudaro universali daugiasluoksnė procesoriaus programinė ir tarpininkavimo įranga. Duomenys iš mikrojutiklio bus perduodami radijo siųstuvais į delninius kompiuterius, kuriuos matys sanatorijos ar senelių namų darbuotojai. Kompiuteriuose galima bus stebėti, ar pacientai juda lauke ar pastato viduje, koks jų pulso dažnis, ar laikose gydytojo rekomendacijų ir kita. Paciento padėtį galima bus nustatyti vieno metro tikslumu.
Fiksuoti mikrojutikliai bus išdėstyti tam tikroje, pavyzdžiui, sanatorijos teritorijoje. Jie patys susikurs ryšį tarpusavyje ir ims informaciją iš judančių mikrojutiklių, o ją perduos į apdorojimo serverį.
Pasak prof. Egidijaus Kazanavičiaus, vykdant minėtą projektą, teko išspręsti keletą sudėtingų uždavinių: „Jei visas tinklas nuolat veiktų, tuomet greitai išsikrautų, mikrojutiklių maitinimo elementai ir sistema taptų neveiksminga. Tačiau dabar sistema suformuota taip, kad ne visi mikrojutikliai bus aktyvūs vienu metu, bet tik tie, kurie priims ir perduos informaciją. Susiformavusi sistema pati spręs, kaip surinkti informaciją, persikrauti ir konfigūruotis.“
Profesoriaus teigimu, panašius projektus vykdo ir prancūzai, tačiau jie naudoja mikrojutiklius vienam uždaviniui spręsti. Tuo tarpu KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centro vykdomo projekto išskirtinumas tas, kad jie pasiūlys mikrojutiklius, kurie galės spręsti ne vieną uždavinį, bet kelis: nustatyti pacientų buvimo vietą, užtikrinti teritorijos saugumą, surinkti informaciją apie oro temperatūrą ir kt. Be to, pasikeitus reikalavimams ar atsiradus naujiems uždaviniams, mikrojutikliai galės patys greitai persikonfigūruoti ir adaptuoti esamą tinklą naujiems uždaviniams spręsti.Galutinis projekto pristatymas vyks kitų metų gegužės mėnesį Birštone. Nuo rudens projektą planuojama pradėti diegti Birštono savivaldybėje. Be to, aprašytą sistemą įsigyti jau panoro ir Jūrmalos savivaldybė, sakoma pranešime.
