Nepakanka žmonių išmatų išmesti į vandens telkinius ar kitas vietas, kur tai nėra pageidaujama. Išmatų nepanaudojimas praktiniams tikslams taip pat gali būti laikomas švaistymu, rašo portalas „Christian Science Monitor“.
Kolumbijos universiteto aplinkosaugos tvarkymo profesorius Kartikas Chandranas kartu su Ganos sostinėje Akroje įsikūrusia socialine įmone pradėjo perdirbinėti išmatas į biodyzelinį kurą. Projektas, pavadinimu „Naujos kartos miesto sanitarijos paslaugos“ (angl. „Next-Generation Urban Sanitation Facility“) neseniai sulaukė 1,5 mln. JAV dolerių paramos iš Billo ir Melindos Gatesų fondo.
Fondo teigimu, apie pusė besivystančio pasaulio gyventojų (apie 2,5 mlrd.) neturi galimybės saugių sanitarinių sąlygų.
„1,2 mlrd. žmonių tuštinasi viešumoje ir dar 1,3 mlrd. žmonių tai daro nesaugiose išvietėse. Dauguma žmonių gyvena kaimo vietovėse, tačiau augant urbanizacijai krizė persimes ir į miestus“, – teigiama Gatesų fondo pranešime.
„Žmonių išmatose yra organinių medžiagų koncentracija, kuri turi didelės energetinės vertės, – teigia Gatesų fondas. – Energija gali būti išgaunama per virškinimą, išgavimą, sudeginimą kartu sumažinant nereikalingų išmatų kiekį.“
Gatesų fondas daugiausiai dėmesio teikia sanitarinių sąlygų gerinimui neturtingose valstybėse ir mato tai kaip vieną iš didžiausių iššūkių pasauliui.
K. Chandranas ir jo kolegos mėgina atrasti būdus, kaip paversti žmonių išmatose esančias organines medžiagas į naudoti tinkamą kurą. Tai sumažins aplinkos taršą bei tarnaus kaip alternatyvus energijos šaltinis.
