Pietų Amerikos atogrąžų miškuose atrastas grybelis, gaminantis beveik gryną biodyzeliną. Mokslininkai mano, kad tai galėtų būti visiškai naujas „žaliosios energijos“ šaltinis, ir pradeda abejoti, ar nafta iš tiesų yra fosilinės kilmės.
Gliocladium roseum grybelis, aptiktas Patagonijos miškuose augančiose širdžialapėse eukrifijose (Eucryphia cordifolia), natūraliomis sąlygomis gamina angliavandenilius, kurių cheminė sudėtis labai panaši į transporto priemonėse naudojamą dyzeliną, teigia britų dienraštis „Daily Telegraph“. Pasak jo, mokslininkus apstulbino tai, kad grybelis gali augalo celiuliozę ar plaušus tiesiogiai perdirbti į biodegalus, kurie buvo praminti „grybų dyzelinu“.
Paprastai perdirbama biomasė turi būti fermentuojama, kol bus gautas skystas dyzelinas. „G. roseum gali gaminti „grybų dyzeliną“ tiesiai iš celiuliozės – labai paplitusios augalinės kilmės medžiagos“, - sakė Montanos valstijos (JAV) profesorius Gary Strobelas. Pasak jo, tai reiškia, kad jei šis grybelis būtų naudojamas biodegalų gamyboje, būtų galima praleisti ištisą technologinį ciklą.
Profesorius G. Strobelas vadovavo biologų ekspedicijai, šiaurinėje Patagonijos dalyje, šalia Argentinos ir Čilės sienos, ieškojusiai dar nežinomų grybelių rūšių. Mokslininkai nustatė, kad G. Roseum grybelį paveikus tam tikrais antibiotikais jis ima „gintis“ išskirdamas specifines dujas.
„Kai ištyrėme jų sudėtį, apstulbome pamatę, kad tai buvo įvairių angliavandenilių ir jų derinių mišinys. Tokio rezultato visiškai nesitikėjome: buvau taip sujaudintas, kad net pašiurpo oda“, - sakė mokslininkas.
Šio atradimo rezultatai skelbiami žurnalo „Microbiology“ lapkričio mėnesio numeryje.
Celiuliozės molekulės yra svarbi augalų pluošto sudėtinė dalis. Gaminant biodegalus iš biomasės gauta celiuliozė pirmiausia veikiama enzimais, kurie perdirba ją į cukrų, o po to fermentacijos proceso metu mikrobai paverčia ją degiu etanoliu. Visame pasaulyje kasmet susikaupia apie 430 mln. tonų augalinės kilmės žemės ūkio atliekų. Mokslininkai mano, kad genų inžinerijos būdu iš tokio kiekio biomasės būtų galima pagaminti pakankamai daug „žaliųjų degalų“.
„Tai, kad G. Roseum gali skaidyti celiuliozę, yra tikrai stebėtinas dalykas. Nors šis grybelis iš celiuliozės pagamina mažiau „grybų dyzelino“, nei gaunama iš cukraus, fermentacijos proceso patobulinimai ir genetinės manipuliacijos padėtų padidinti produktyvumą. Tiesą sakant, šio grybelio genai yra tokie pat vertingi, kaip ir potencialūs jo paties sugebėjimai plėtoti naują biodegalų gavybos būdą“, - sakė profesorius G. Strobelas.
Pasak jo, šio grybelio atradimas taip pat kelia klausimų dėl fosilinės kilmės energijos šaltinių. Pagal visuotinai priimtą teoriją žalia nafta, iš kurios gaminamas dyzelinas, veikiant dideliam slėgiui ir karščiui per milijonus metų susidarė iš augalų ir gyvūnų liekanų.
Tačiau dabar amerikiečių mokslininkai mano, kad jei gamtoje yra grybelių, panašių į atrastąjį Patagonijoje, kurie natūraliomis sąlygomis gamina angliavandenilius, jie taip pat galėjo prisidėti prie fosilinio kuro išteklių susidarymo.
