Tiltas į niekur“ arba „Dievo barzdos plaukas“ – taip poetiškai (aišku, neoficialiai) naująjį atradimą pakrikštijo Tel Avivo (Izraelis) universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama daktaro Noah Broscho.
Izraelio astronomai aptiko gigantišką juodosios materijos juostą, jungiančią iš karto 14 galaktikų. Šis atradimas svarbus dar ir tuo, jog dar kartą patvirtino mokslininkų teoriją apie stambiąsias Visatos struktūras.
Paveikslėlyje parodyta 14 atrastų galaktikų, išsidėsčiusių praktiškai viena linija (žiūrint iš dešiniojo apatinio į kairįjį viršutinį iliustracijos kampą). Galaktikose pažymėti šviesūs taškai rodo naujų žvaigždžių formavimosi vietas.
Tai, jog Visata yra beribė (arba bent jau mokslui jos ribos nėra aiškios), žinoma senokai. Tačiau mokslininkai jau kuris laikas gvildena teoriją apie tai, jog visa ši gigantiška erdvė turi savo struktūrą – pradedant aiškiai apibrėžtomis žvaigždžių sistemomis, baigiant tam tikrais dėsniais susietomis galaktikomis ir jų spiečiais. Problema ta, jog stebėti milžiniškus galaktikų masyvus ir ieškoti jų tarpusavio sąryšių yra gana keblu.
Nepaisant to dabartinės mokslo žinios astronomams leido spėti, jog galaktikos ar net jų grupės išsidėsto ne atsitiktine tvarka, o grupuojasi aplink vadinamų „muilo burbulų“ – Visatos struktūrų, kuriose materijos tankis yra daug mažesnis, nei pačiose galaktikose, sieneles. Dabartinis atradimas leidžia manyti, jog „muilo burbulai“ gali būti sudaryti ir iš tamsiosios medžiagos, kuri didele trauka veikia „prilipusių“ galaktikų materiją ir taip skatina naujų žvaigždžių formavimą.
Pastarasis mokslininkų atradimas dar kartą patvirtino šią teoriją. Mokslininkų manymu ši nematoma linija, išilgai kurios išsidėsčiusios 14 galaktikų, sudaryta būtent iš tamsiosios medžiagos. Be to, 13-oje iš 14 galaktikų vyksta intensyvus žvaigždžių formavimasis, o tai netiesiogiai liudija apie didelės išorinės jėgos poveikį vidinei galaktikų materijai. Tokią jėgą gali sukurti nebent juostą sudaranti tamsioji medžiaga.
Dėl tokio intensyvaus žvaigždžių formavimosi Izraelio astronomai šią tamsiosios medžiagos juostą praminė „Dievo barzdos plauku“. Kitas neoficialus šios juostos pavadinimas – „Tiltas į niekur“ – susijęs su tuo, jog nustatyti šios struktūros pradžią ir pabaigą yra „gana sudėtinga“.