Mėnulio kraterių studija parodo, kad Mėnulio ir didžiulio asteroido susidūrimas buvo toks galingas, jog pasikeitė net Mėnulio sukimosi ašis.
Mėnulis, skriejantis aplink Žemę elipsine orbita, Žemės gyventojams, priklausomai nuo saulės apšvietimo yra matomas vis kitoks – tai pilnas, tai tik pjautuvas, tačiau visada yra matoma tik vakarinė Mėnulio pusė.
Kraterių studija atskleidė, kokį vaidmenį asteroidai suvaidino ankstyvoje Mėnulio istorijoje.
Paryžiaus Žemės fizikos instituto mokslininkai, išanalizavę 46 Mėnulio paviršiuje esančių kraterių amžių bei pozicijas, teigia, kad į Mėnulio vakarinį pusrutulį krito trigubai daugiau asteroidų nei į rytinį.
Tačiau mokslininkai, kuriems vadovavo Markas Wieczorekas, nustebo, nes vakarinio pusrutulio krateriai yra vieni jauniausių Mėnulyje. Todėl manoma, kad rytinis Mėnulio pusrutulis anksčiau asteroidų kumščiuojamas buvo daug stipriau.
„Paprasčiausia mūsų tyrinėjimų interpretacija būtų ta, kad seniausiai asteroidų smūgiai į Mėnulį įvyko tada, kai dabar rytinė ir nematoma Mėnulio pusė buvo atsisukusi į Žemę. Manome, kad vienas stiprus asteroido smūgis pakeitė Mėnulio sukimąsi aplink savo ašį 180 laipsnių“, – teigė Paryžiaus instituto mokslininkai.
Jie linkę manyti, kad didžiulis asteroidas, įsirėžęs į Mėnulį, jo sukimosi kryptį pakeitė taip, kokią ją matome dabar.
Teigiama, kad krateriai, pakeitę Mėnulio sukimąsi, susiformavo prie 3,9 bilijonų metų.
