Kaip turėtų būti kuriami nauji Vilniaus mokslo, studijų ir verslo centrai – Vilniaus Santaros ir Saulėtekio slėniai? Apie tai su jų kūrėjais diskutavo Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros komisija.
Pastaraisiais metais intensyvėjanti įvairių mokslininkų grupių projektinė veikla, augantis skirtingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, mokslo vadybos bei infrastruktūros, ir, svarbiausia, – kompetentingų specialistų poreikis verčia burtis į šias reikmes geriausiai patenkinančias struktūras. Kaip rodo užsienio šalių patirtis, vienas populiariausių tokių darinių – mokslo slėniai.
Vilniuje planuojama kurti du tokius slėnius. Vienas jų, Santaros slėnis, anksčiau vadintas Vilniaus medicinos ir farmacijos slėniu, skatins verslo, mokslo ir studijų integraciją tokiose svarbiose srityse, kaip biotechnologija, biofarmacija, medicina, medžiagotyra, informacinės technologijos. Kitas, Saulėtekio technologijų slėnis, anksčiau vadintas Vilniaus technologijų slėniu, daugiau koncentruosis ties fizinių ir technologinių mokslų bei studijų plėtra, geresniu su šiomis tyrimų kryptimis susijusio verslo poreikių tenkinimu.
Vilniaus Slėniuose bus sutelktos pagrindinės tarptautinį pripažinimą pelniusios Lietuvos mokslininkų pajėgos: iš neseniai Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) Lietuvoje identifikuotų 15 aukščiausio tarptautinio lygio mokslinių centrų, 12 tokių centrų funkcionuos Vilniuje kuriamuose Slėniuose.
Patikslintos šių slėnių vizijos jau įteiktos Švietimo ir mokslo ministerijai. Vizijas išanalizavusiai Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros komisijai kilo klausimų, kuriuos ir siekta išsiaiškinti susitikus su vizijų kūrėjais. Gerokai ilgiau nei planuota užtrukusiose diskusijose aptarta geografinė ir juridinė institucijų integracija, naujų statybų poreikis, prioritetinės veiklos kryptys bei kiti klausimai.
