Remiantis nauja Bayloro universiteto religijos studijų instituto apklausa, daugiau nei pusė amerikiečių tiki, kad jų gyvenime jiems yra padėję angelai sargai.
55 proc. iš 1700 apklaustų respondentų patvirtino teiginį: „Mane nuo žalos yra apsaugojęs angelas sargas“. Atsakymai paneigė standartines klasines ir denominacijų prielaidas apie religinius įsitikinimus; dauguma angelais sargais tiki nepaisant denominacijos, regiono ar išsilavinimo – nors skaičiai buvo šiek tiek mažesni (37 proc.) tarp respondentų, uždirbančių daugiau nei 150 tūkst. dolerių per metus.
Kaip ataskaitoje teigia Christopheris Baderas – įvairius religinius klausimus nagrinėjusio Bayloro tyrimo, kurio tam tikros dalys greitai bus išleistos knygoje pavadinimu „Kuo tikrai tiki amerikiečiai“ (What Americans Really Believe), vadovas – duomenys apie susidūrimus su angelu sargu buvo „pritrenkiantys“. Vis tik kalbant apie angelus tai yra daugiau nei paprasčiausias tikėjimas. Kaip teigia Ch. Baderas: „Jei paklausi, ar žmonės tiki angelais sargais, daug žmonių pasakys „žinoma“. Bet tai kažkas kito. Tai yra grįsta patirtimi. Tai reiškia, kad daug amerikiečių išgyvena šias antgamtiškas patirtis.“
Sociologams gali prireikti atlikti tolesnius tyrimus, kad nustatytų, kaip plačiai galima interpretuoti šiuos duomenis. Bayloro studija tikrino kitus teiginius, galinčius rodyti panašius įsitikinimus apie antgamtiškumo įsiveržimą į kasdieninę asmeninę patirtį – „Aš girdėjau man kalbantį Dievo balsą“ ir „Aš patyriau stebuklingą fizinį išgijimą“. Bet daug mažiau žmonių tvirtino turėję tokių patirčių. Egzistuoja galimybė, kad sentimentalių aksesuarų pramonę ypatingai palaikantys angelai sargai tiesiog yra tokie velniškai patrauklūs, kad egzistuoja pačių sukurtoje kerinčio tikėjimo nišoje.
Bet gali veikti ir kiti veiksniai. Viename Amerikos religijos spektro gale yra analitinės bažnyčios, pagal teologinius ar politinius įsitikinimus esančios tiek dešinėje, tiek kairėje, kurios pirmiausia rūpinasi biblinių principų, pagal kuriuos reikia gyventi, įtvirtinimu – ir su įtarimu žiūri į bet kokį modernių laikų antgamtiškumo įsibrovimą į religinį gyvenimą. Visi jų stebuklai vyko Biblijoje. Kitame spektro gale yra labiau patirtimi besiremiančios bažnyčios, tokios kaip afro-amerikiečių ar penkiadešimtininkų judėjimo denominacijos, ypač pabrėžiančios Šventosios dvasios darbus, ir kur antgamtiškumas, per gydymo, pranašystės ir kalbėjimo nesuprantamomis kalbomis dovanas dažnai apsilanko bažnyčios klauptuose. Centre išsidėsto tokie sakramentiniai tikėjimai kaip Romos katalikybė, kur antgamtiškumas turi pastovią vietą prie altoriaus (juk sakoma, kad Eucharistija yra tikras Kristaus kūnas ir kraujas), bet pasireiškia tik labai specifinio ritualo ribose.
Bayloro išvadose apie angelų sargų patirtis įdomu tai, kad jie peržengia visas ribas. Jie minimi Šventajame rašte (91 psalmėje ir kitur). Jie aiškiai patirtini. Ir angelai sargai yra svarbi katalikų tikėjimų dalis, laisvai pasireiškianti už sakramento ribų. Visą spektrą kertantis įsitikinimas apie angelišką įsikišimą amerikiečiams gali leisti įsilieti į tam tikrą liaudies tikėjimą, kuris yra būdingas beveik bet kokiai religinei sistemai, nors ne visada yra oficialiai pripažįstamas.
Niujorko Bernardo koledžo religijos katedros vadovas sako, kad Bayloro duomenys apie angelus yra vienas iš dėsningai pasikartojančių požymių, kad „amerikiečiai gyvena užkerėtame pasaulyje“ ir kad jiems būdingas tam tikras kasdienis, nuo įsitvirtinusių religinių ritualų, doktrinos ar teologijos nepriklausomas misticizmas. „Tarp gyventojų yra daug didesnis neištyrinėtos religinės patirties diapazonas nei mes manome“, sako jis.
