Danų rašytoja Maria Gunther surinko dažniausiai pasitaikančius mitus apie IQ (intelekto koeficientas) ir juos aprašė savo knygoje „Smart“ („Gudrumas“).
Pirmasis mitas: žmonės, kurių IQ yra aukštas yra geresni už likusius
Galima teigti, kad žmonės su įrodytai aukštesniu IQ yra geresni už kitus, juk jų mąstymo galimybės yra stipresnės. Tačiau „Dagens Nyheter“ žurnalistė Maria Gunther, patekusi į „Mense“ (žmonių, turinčių aukštą intelekto lygį grupė) bendruomenę, įsitikino, kad tai nebūtinai teisybė. Knygos „Smart“ autorė sėkmingai atliko privalomą intelekto testą ir prisijungė prie bendruomenės diskusijų internete.
Didžiai autorės nuostabai diskusijų lygis šioje bendruomenėje buvo stebėtinai žemas.
„Aš nebuvau visiškai pasirengusi tam, kad bendraudama su kai kuriais intelekto ekspertais, susidursiu tam tikromis nemaloniomis tendencijomis – pavyzdžiui, elitizmu, seksizmu, rasizmu, nesąžiningumu mokslo darbuose ir žeminančiu tonu su aplinkiniais. Kai ką, aišku, galima paaiškinti natūralia reakcija į tai, kad jų veiklos sritis nuolatos sulaukia kritikų antpuolių, o ir tiriamas objektas iki šiol nėra tiksliai suformuluotas“, – tikina knygos autorė.
Mitas nr. 2: intelektas – tai rezultatas, kurį jūs gaunate, atlikę IQ testą
Yra daug įvairių nuomonių dėl to, kas yra intelektas, tačiau iš tiesų daugelis mokslininkų jau vieningai sutaria šiuo klausimu.
Kažkada IQ buvo vertinamas psichologinis amžius. Intelekto koeficientas – angliškai intelligence quotient – buvo mato vienetas, kurio pagalba yra nustatoma, ar vaikas savo psichiniu vystymusi atsilieka nuo normos, o gal vystosi sparčiau nei įprasta. Tačiau dabar taip nėra. O ir patys IQ testai būna įvairūs.
Testą, kurį naudoja jau minėta „Mensa“ bendruomenė, sudaro penki pagrindiniai mokslininkų P. Carpenter, M. A. Justo ir P. Shello tipai.
1. Panašių elementų eiliškumas: suraskite panašumus. 2. Kiekiniai pokyčiai: pavyzdžiui, vienoje figūroje yra segmentas, o kitoje – du. 3. Figūrų sudėjimas arba atėmimas: segmentai, iš kurių sudarytos figūros, turi būti sudedami arba atimami vienas nuo kito. 4. Trijų variantų paskirstymas. 5. Dviejų reikšmių paskirstymai.
Akivaizdu, gebėjimas aptikti tokio pobūdžio dėsningumus mažai ką sako, pavyzdžiui, apie žmogaus komunikacinius gebėjimus. Tačiau psichologai turi įrodymų, kad IQ testai turi vertingą žmogišką savybę.
Daugelis mokslininkų sutinka su tuo, kad egzistuoja taip vadinamas bendro intelekto faktorius. Teorija apie bendrą intelektą XX a. pradžioje iškėlė anglų psichologas Charlesas Spearmanas. Mes žinome, kad visuotinis intelektas, kaip ir daugelis kitų žmogaus savybių, pas žmones vidutiniškai yra vienodas. Tai reiškia, kad daugelis mūsų yra vienodame lygyje, ir tik kai kurie žmonės yra mažiau ar daugiau protingi negu statistinis vidurkis.
M. Gunther savo knygoje rašo, kad galima išskirti du intelekto tipus. Vienas jų yra atsakingas už galimybę daryti išvadas ir spręsti užduotis. Antrasis – tai mūsų žinios ir mokėjimas jas išnaudoti, o taip pat patirtis sprendžiant užduotis. Žinių ir patirties junginys yra vadinamas kristalizuotu intelektu, o gebėjimas daryti išvadas ir spręsti užduotis – fluidiniu intelektu.
Galima sakyti, kad kristalizuotas intelektas veikia, kuomet reikia atpažinti senas, jau anksčiau regėtas schemas ir veikti pagal tai, o fluidinis intelektas yra reikalingas naujų schemų aptikimui.
Mitas nr. 3: protingiems žmonėms geriau sekasi
Kaip ir visada su kategoriškais ir apibendrinančiais pareiškimais, įsigilinus į juos, pasirodo, kad tokį dalyką sunku įrodyti. Kokį matavimo vienetą pasirinkti, kai kalbame apie „geriau sekasi“? Uždirba daugiau pinigų? Aukštesnės pareigos? Laimės jausmas? Jeigu lygintume, kaip sekasi žmonėms akademinėje terpėje, tai daugiau pasiekia žmonės su moksliniu laipsniu. Tačiau yra tyrimai, kurie rodo, kad geriau yra būti kvailu žmogumi negu nemaloniu.
Žmonės, kurie sunkiai priima kritiką, pakelia stresą ar išgyvena nelaimes, daug labiau rizikuoja likti be darbo už tuos, kurių intelektas žemesnis.
Ir darbe, tiek nekvalifikuotame, tiek ir vadovaujančiose pareigose, uždarbio lygis dažnai priklauso nuo asmeninių savybių negu nuo intelekto lygio.
Dažnai pasitaikanti filmuose istorija apie protingus žmones, kuriuos engia mokyklose, tačiau tyrimai kaip tik rodo, kad realybėje yra atvirkščiai. Intelektas dažnai suveikia kaip tam tikro pobūdžio apsauga. Maža to, protingi vaikai, siekdami savo tikslų, mažiau priklausomi nuo savo tėvų išsilavinimo lygio.
Išvada: Intelektas yra svarbus, jeigu norite pasiekti sėkmę, tačiau išvengti nesėkmių labiau padeda kitos savybės.
Mitas nr. 4: vyrai protingesni už moteris
Tyrimai rodo, kad minimalus intelekto skirtumas iš tiesų yra, tačiau nėra jokių įrodymų, kad vyrai yra protingesni už moteris. Netgi labiau gali būti taip, kad pasaulyje yra šiek tiek daugiau vyrų, turinčių žemesnį už vidurkį intelektą, negu moterys.
Mitas nr. 5: smegenų apimtis atspindi intelektą
Evoliucijos požiūriu šis klausimas yra absoliučiai aiškus. Dinozaurai turėjo mikroskopines smegenis, jeigu vertintume jas pagal kūno proporcijas. Ir skirtumas tarp mūsų, žmonių, ir mūsų pirmtakų, kaip tik yra smegenų dydyje. Todėl šį mitą taip sunku išsklaidyti.
Mes žinome, kad didesnės žinduolių smegenys užtikrina jiems ir didesnius mąstymo pajėgumus, tačiau juk vyrų smegenys yra didesnės už moterų, tačiau intelekto skirtumas nėra toks akivaizdus.
Na, mokslas turi teoriją, kad svarbu ne pats smegenų dydis, o jų tankis. Kitos teorijos teigimu, kai kurios smegenų dalys yra svarbesnės už kitas.
Mitas nr 6: daugiaveikai nereikia intelekto
Svarbi intelekto dalis – tai, ką psichologai vadina darbine atmintimi, o jeigu paprasčiau – gebėjimą išlaikyti informaciją galvoje.
Pavyzdžiui, nuo darbinės atminties priklauso, kiek skirtingų darbų mes galime atlinti vienu metu. Yra begalė žaidimų, kurių pagrindas – darbinė atmintis.
Pavyzdžiui, Rubiko kubas arba Hanojaus bokštai. Kai kas mano, kad darbinė atmintis ir fluidinis intelektas – tai vienas ir tas pats, tačiau mokslininkai dar neturi bendros nuomonės šiuo klausimu.
Mitas nr. 7: padidinti IQ neįmanoma
Kažkodėl daug kam tiesiog įsiėdė mintis, kad intelektas, skirtingai nuo visų kitų žmogaus gebėjimų, – kažkas nepajudinamo ir iškalto akmenyje. Tačiau tyrimai rodo, kad taip nėra. Pavyzdžiui, tai liudija taip vadinamas Flinno efektas. Jis rodo, kad žmonės, kurie šiandien atlieka IQ testus, vidutiniškai juose pasirodo geriau už tuos, kurie juos atlikinėjo prieš 15 metų.
Galima, aišku, pasiekti ir atvirkštinio rezultato – pabloginti savo IQ. Pavyzdžiui, jeigu žmogus gyvena gyvsidabriu užkrėstoje aplinkoje, intelektas silpsta. Yra įrodyta, kad gyvsidabrio garai silpnina protinius žmonių gebėjimus.
Geriausias būdas padidinti savo intelekto IQ – mokytis. Kiekvieni papildomi mokslo metai mokykloje vidutiniškai padidina IQ 1-5 taškais. Ir šis rezultatas neišsitrina mokyklą pabaigus.
Mitas nr. 8: jūs esate protingesnis negu galvojate
Paradoksali situacija, tačiau viename amerikiečių tyrime 64 proc. apklaustųjų sutiko su tvirtinimu, kad „Aš esu protingesnis už statistinį amerikietį“. Tikriausiai nesunku suprasti, kad jeigu daugiau nei pusė apklaustųjų mano esantys protingesni už vidurkį, tai tiksliai negali būti teisybe, rašoma „Dagens Nyheter“.
