Nors mokslas yra atskleidęs daugybę žmogaus kūno paslapčių, nemažai stebinančių jo savybių vis dar yra mažai žinomos. Netikite? „Listverse.com“ sudarė 10 tokių siurprizų sąrašą.
1. Alergija kaip vėžio profilaktika
Mokslininkai nustatė, kad oru pernešami alergenai (alergiją sukeliančios medžiagos) kažkaip daro poveikį mūsų imuninei sistemai, ir dėl to alergija sergantiems žmonėms gresia mažesnis susirgimo vėžiu pavojus nei kitiems. Pirminiai tyrimai atskleidė, kad dėl imuninės sistemos stimuliavimo efekto, kuris veikia panašiai kaip skiepai, tarp alergijos kamuojamų žmonių kur kas mažiau vėžininkų.
2. Sifilis perduodamas per bučinį
Sifilis yra viena daugiausiai problemų keliančių lytiniu būdu plintančių ligų, neretai pasibaigianti ir mirtimi. Manoma, kad sifilis atsirado dar žiloje senovėje dėl kontaktų su gyvuliais ir nesaugių lytinių santykių.
Nors sifilis, kaip ir kitos venerologinės ligos, plinta lytiniu keliu, jo užkratas gali būti perduotas kitam žmogui per paprasčiausią bučinį. Pirmieji tokio kontakto pasekmių požymiai - nedidelės opelės burnoje. Jei sergantis sifiliu žmogus pabučiuoja kitą, pasak specialistų, kai kuriais atvejais galima užsikrėsti.
3. Juslių įvairovė
Nors visi žinome, kad egzistuoja 5 juslės, žmogaus jutimų gama yra kur kas platesnė. Antai regėjimas yra faktiškai šviesos ir spalvos jutimo derinys. Esama įrodymų, kad žmonės kaip ir paukščiai gali jausti magnetinius laukus. Žmonės taip pat gali jausti savo kūną: tai vadinama propriocepcija.
Žmgaus jutimų įvairovė taip pat gali reikštis kaip sinestezija, kuomet garsai asocijuojasi su tam tikromis spalvomis, arba tam tikros spalvos siejamos su literatūriniais aprašymais. Žmogaus jausmai stulbinamai subjektyvūs ir painūs, nes smegenys vienu metu reaguoja ir interpretuoja pradinius duomenis, surinktus iš visų organizmo sensorinių sistemų.
4. Darbas iš tiesų gali būti alergijos forma
Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali būti naivus tinginystės pateisinimas, tačiau anafilaksijos, kurią sukelia kasdien patiriamas darbo krūvis, kamuojamų žmonių toks teiginys tikrai nepralinksmins. Dėl tokio sutrikimo iš tikrųjų galima netekti darbingumo, o pačiu blogiausiu atveju jis gali kelti pavojų gyvybei.
Dėl įtampos darbe kai kuriuos žmones gali išberti taip, tarsi jie būtų įsidilginę, o valgant situacija dar labiau pablogėja. Tiksli tokios organizmo reakcijos priežastis nežinoma, bet panašią alergiją gali sukelti aukšta temperatūra. Mokslininkai mano, kad medžiagos, kurios išskiriamos organizmui patiriant stresą, ir medžiagų apykaitos pakitimai, susiję su nervingu darbu, sukelia anafilaktinę reakciją. Teoriškai toks sutrikimas, jei jis negydomas, gali ilgainiui tapti mirtinai pavojingu.
5. Skirtinga akių spalva ir krūtų dydis
Gamta žmones, kaip ir gyvūnus, apdovanojo simetriškais kūnais, tačiau kai kurie iš mūsų gimsta su skirtingų spalvų akimis. Viena akis gali būti mėlyna, o kita ruda. Toks reiškinys vadinamas heterochromija.
Manoma, kad ją gali sukelti mutavę genai. Paprastai ši savybė būna įgimta, tačiau retais atvejais ji gali būti ir gydymo padarinys. Dar vienas, tik kur kas dažniau pasitaikantis žmogaus kūno asimetrijos pavyzdys - moters krūtų dydis. Paprastai kairioji krūtis būna šiek tiek didesnė už dešiniąją.
6. Pūslelinė – galima apakimo priežastis
Pūslelinės (paprastasis Herpes virusas) sukėlėjų savo organizme turi apie 60 proc. žmonių. Nors daugelis šį virusinį susirgimą vertina kaip nemalonią odą kamuojančią ligą, jis iš tiesų yra kur kas pavojingesnis ir gali tapti viena iš apakimo priežasčių.
Pūslelinės virusas slypi veido nervuose ir aktyvioje fazėje pasireiškia kaip odos pažeidimas. Tačiau kartais jis pažeidžia regos ir trišakį nervus. Aktyvios fazės metu šis virusas gali pažeisti ir akių audinius. Komplikacijos gali sukelti keratozę, akių audinių nekrozę ir aklumą.
7. Mūsų organai prisimena viską?
Įprastiniuose Vakarų psichologijos ir fiziologijos modeliuose priimta smegenis laikyti intelektinės veiklos centru, kuriame formuojamos mintys ir laikomi prisiminimai. Tačiau žmonės, kuriems buvo atliktos organų persodinimo operacijos, tvirtina, kad po to kažkas pasikeitė jų asmenybėje.
Tai sudomino keletą tyrėjų, kurie iškėlė prielaidą, jog svetimos mintys ir prisiminimai gali būti išreiškiami dėl vadinamosios ląstelinės atminties, kuri aktyvavosi po svetimo organo persodinimo. Buvo užfiksuota atvejų, kai po transplantacijos operacijos pasikeisdavo žmonių kulinarinės preferencijos, jiems imdavo patikti kitoks nei anksčiau maistas, o kartais net pasikeisdavo ir lytinė orientacija. Vienu visiškai nepaaiškinamu atveju, kuomet žmogui buvo persodinta nužudyto donoro širdis, jis pats išaiškino žudiką ir pranešė apie jį policijai. Žinoma, tokie atvejai pernelyg neaiškūs, kad būtų galima tvirtai daryti vieną ar kitą išvadą apie kūno organų atmintį.
8. Optinė inversija
Kai žvelgiame į pasaulį, turėtume atminti, kad mūsų organizmas toli gražu ne visada viską priima taip, kaip yra iš tiesų. Akies matomas vaizdas tinklainėje yra apverstas aukštyn kojom, tai yra, iš tikrųjų mūsų akys viską mato aukštyn kojom, o tik smegenys apverčia vaizdą taip, kaip turėtų būti.
Tokia organizmo savybė atveria kelią įvairioms manipuliacijoms. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu savanoriai nešiojo lęšius, apverčiančius vaizdą. Paaiškėjo, kad ilgainiui smegenys nustojo reagavusios į apverstą vaizdą. Kai lęšiai buvo nuimti, eksperimento dalyviai dar kurį laiką viską matydavo aukštyn kojomis.
9. Papildomi šonkauliai
Paprastai žmonės turi 24 simetriškai išdėstytus šonkaulius, tačiau maždaug 1 iš 500 žmonių gimsta su papildomu šonkauliu, augančiu iš kaklo ar peties srities. Cervikalinis šonkaulis, ar, dar rečiau, pora šonkaulių, gali trikdyti kraujo apytaką rankoje ir sustabdyti širdies tvinksnius tuo metu, kai ranka juda tam tikromis kryptimis. Papildomo šonkaulio fenomeno priežastys neaiškios, nors manoma, kad tai susiję su vėžines ląsteles slopinančiais genais.
10. Kūdikiai su dantimis
Dantys žmonėms paprastai pradeda dygti praėjus 6 mėnesiams po gimimo, tačiau maždaug 1 iš 200 kūdikių gimsta su dantukais, paprastai vienu ar dviem. Beveik visais atvejais tokie kūdikiai yra visiškai sveiki, nes tokia ypatybė nesusijusi su genetiniais pakitimais. Tačiau iškritus šiems dantukams vaikas gali paspringti, o taip pat gana skaudžiai kramto maitinančią mamą.
