REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Vienas iš tikslų, kurių siekiama nuo šių metų pradžios Lietuvoje prasidėjusia II pensijų pakopos pertvarka – paskatinti gyventojus aktyviau įsitraukti į papildomų lėšų savo ateičiai kaupimą. Tačiau sprendimą – kaip ir kokiu būdu kaups lėšas senatvei – kiekvienas turi priimti pats. Ką turėtume žinoti ir apie ką pagalvoti, kad dėl savo sprendimo vėliau netektų apgailestauti, teiraujamės ekonomisto Žygimanto Maurico ir Lietuvos banko (LB) Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovo Gedimino Šimkaus.

Vienas iš tikslų, kurių siekiama nuo šių metų pradžios Lietuvoje prasidėjusia II pensijų pakopos pertvarka – paskatinti gyventojus aktyviau įsitraukti į papildomų lėšų savo ateičiai kaupimą. Tačiau sprendimą – kaip ir kokiu būdu kaups lėšas senatvei – kiekvienas turi priimti pats. Ką turėtume žinoti ir apie ką pagalvoti, kad dėl savo sprendimo vėliau netektų apgailestauti, teiraujamės ekonomisto Žygimanto Maurico ir Lietuvos banko (LB) Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovo Gedimino Šimkaus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaupti – būtina

„Reikia turėti omeny, kad esama Lietuvos pensijų sistemos architektūra neužtikrina pakankamo dydžio pensijos ateityje, ypač tiems gyventojams, kurie šiuo metu gauna didesnes pajamas. Tad norint užsitikrinti orią senatvę, papildomai kaupti tiesiog būtina. Kitu atveju asmens pajamos mažės net trečdaliu prieš išeinant į pensiją turėtų pajamų“, – prieš atsakydamas į klausimą, kokius „namų darbus“ reikia atlikti priimat sprendimą dėl tolesnio kaupimo būdo sako Ž. Mauricas. Anot jo, kad ir kaip drastiškai tai skambėtų, veikiausiai tokia ir būsianti pakeitimo norma.

REKLAMA

Ekonomistas pabrėžia, kad jei žmogus mano, jog galės ateityje patenkinti savo poreikius gaudamas gerokai labiau nei per pusę sumažėjusias pajamas, tai apie papildomą kaupimą jam galvoti nebūtina. „Vis tik kitų šalių patirtis ir gyventojų lūkesčiai rodo, kad žmonės tikisi išlaikyti apie 80 proc. buvusių pajamų lygį, prastesnio scenarijaus atveju tikimasi gauti bent 60 proc. buvusių pajamų“, – primena jis, kalbėdamas apie būsimųjų pensininkų lūkesčius.

REKLAMA
REKLAMA

Anot pašnekovo, senatvės pensijos suma, sudaranti 50 proc. gautų pajamų, yra tam tikra psichologinė riba, ir mažesni skaičiai jau nebeleidžia kalbėti apie patogią ir orią senatvę. „Tačiau akivaizdu, kad pensijų sistema ir „Sodra“ to padaryti (mokėti didesnių pensijų – aut. past.) nepajėgs, tad kaupti reikia bet kokiu atveju, o tai daryti galima labai įvairiais būdais“, – pabrėžia ekonomistas.

Išdrįskite pasinaudoti skaičiuokle

Pasak Ž. Maurico, vienas iš būdų išsklaidyti bent dalį iliuzijų dėl būsimos pensijos – prisėsti prie kompiuterio ir pasinaudoti „Sodros“ tinklalapyje esančia prognozuojamos pensijos skaičiuokle.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„To tikrai reikia, kad žmogus daugiau ar mažiau suvoktų, kokio dydžio pensiją jis gaus. Žinoma, toks paskaičiavimas atliekamas darant prielaidą, kad jo darbo užmokestis išliks panašus ir jam pavyks sukaupti reikiamą darbo stažą“, – sako ekonomistas ir įspėja, kad daugelį skaičiavimų rezultatai nebūtinai pradžiugins. „Ir tai – tam tikras signalas, kad jei asmuo nepradės papildomai kaupti savo ateičiai, tai ir orios senatvės nebus“, – žodžių į vatą nevynioja pašnekovas.

Anot jo, natūralu, kad valstybės prioritetu išliks bazinių pensijų bei įvairių šalpos pensijų didinimas: „Valstybei svarbu į pensijų sistemą įtraukti kuo daugiau žmonių ir užtikrinti jiems bazines pajamas, o žmogui leidžiama rinktis: jei jam atrodo, kad to pakaks, tai jis gali nesirūpinti ir pasitikėti valstybės garantuojama pensija, bet jei galvoja, kad ateityje jam prireiks didesnių pajamų, nei tos, kurios padės patenkinti tik pačius būtiniausius poreikius, jis turi kaupti“.

REKLAMA

Turėkite planą „B“

Dažnai įvairiais pensijų fondais ar kitomis taupymo priemonėmis nepasitikintys lietuviai mano, kad sotesnę senatvę pavyks užsitikrinti investuojant į nekilnojamąjį turtą.

Ž. Mauricas pritaria, kad toks atsarginis planas tikrai geriau nei jokio, bet primena, kad reikia atsižvelgti ir į tam tikras rizikas. „Valstybinės „Sodros“ sistemos pajamos priklausys nuo sumokėtų mokesčių ir dirbančiųjų skaičiaus. Investicijos į fondus priklausys nuo viso laikotarpio investicijų grąžos, o investavę į nekilnojamąjį turtą žmonės turi suprasti, kad jų investicijos vertė priklausys nuo situacijos rinkoje – tuometinės nekilnojamojo turto kainos, pasiūlos, paklausos, nusidėvėjimo ir kitų faktorių“, – sako pašnekovas.

REKLAMA

Jis įspėja, kad nekokybiškas nekilnojamasis turtas ar esantis ne itin geroje vietoje laikui bėgant gali net prarasti savo vertę lyginant su dabartine. Kita vertus, tas nekilnojamasis turtas, kuris ir po trijų dešimtmečių tebebus geros būklės ar lengvai išnuomojamas, turi gana daug perspektyvų sugeneruoti laukiamą grąžą. „Tinkamas bet koks finansinis taupymo instrumentas – tai gali būti meno dirbiniai, įvairios kolekcijos. Svarbu, kad juo tinkamai pasinaudojame“, – sako jis.

Valstybės skatina kaupti

Nuo 2019 m. įsigaliojusi naujoji kaupimo formulė numato, kad norėdamas gauti apie 200 eurų per metus siekiančią paskatą iš valstybės biudžeto, žmogus turi kas mėnesį prisidėti prie II pakopoje kaupiamos pensijos 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iki šiol žmogus prie pensijos II pakopoje turėjo prisidėti 2 proc. savo atlyginimo. Dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusio atlyginimo apmokestinimo modelio, net ir atsidedant II pakopai siūlomus 3 proc., atlyginimas „į rankas“ padidės. Be to, nusprendęs 3 proc. nuo savo atlyginimo kaupti ateičiai, o ne išleisti šiuos pinigus dabar, žmogus iš valstybės gaus 1,5 proc. paskatą. Ji skaičiuojama nuo praeitų metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio – šiemet tai sudarys 16,4 eurų per mėnesį, arba daugiau kaip 196 eurus per metus.

REKLAMA

Skaičiuojama, kad kaupiant II pakopoje ilgą laiką, vidutinę algą gaunantis asmuo gali tikėtis iki 20-30 proc. priedo prie būsimos „Sodros“ pensijos“.

Įstatymas palengvino sprendimą

„Senatvei kaupiantis žmogus visuomet turi galimybę rinktis – fondą, ciklą ar bendrovę, bet esama tam tikrų subalansuotų standartinių elementų, kurie suteikia geriausią paketą“, – sako Lietuvos banko (LB) Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovas Gediminas Šimkus.

Jis pabrėžia, kad šiandien galiojantis Pensijų kaupimo įstatymas sudėliotas taip, jog jokių išskirtinių „namų darbų“ priimant sprendimą dėl kaupimo senatvei žmogui daryti nereikia: „Pirmą kartą Lietuvoje įsigalioja tvarka, kai žmogui pateikiamas tam tikras standartas – nesvarbu, kuri pensijų kaupimo bendrovė pasirinkta, atskaitymų dydžiai vienodi. Skirtingai, nei buvo anksčiau, kai žmogus pats turėjo pasirinkti pensijų fondą, rizikos laipsnį (ir neretai tai padarydavo neteisingai, nes neatsižvelgdavo į savo amžių), dabar gyvenimo ciklo fondai palengvina šį sprendimą“. Žinoma, žmogus turi teisę pasirinkti savarankiškai, jei jis „tiksliai žino, ką nori pasirinkti“, – priduria pašnekovas.

REKLAMA

Anot G. Šimkaus, valstybė, įgyvendindama Pensijų kaupimo įstatymą ir skatindama žmones įsitraukti į kaupimą, to siekia dėl konkrečių priežasčių: „Dėl demografinių ir kitų priežasčių, tikėtina, kad „Sodros“ pensija ateityje bus santykinai mažesnė lyginant su darbo užmokesčiu. O kaupdamas žmogus gali užsitikrinti didesnį finansinį saugumą senatvėje“.

„Sodros“ pensija nesikeis

Pašnekovas atkreipia dėmesį į dar vieną labai svarbų atnaujintos pensijų kaupimo sistemos aspektą:

„Anksčiau galiojusi tvarka numatė, kad papildomai kaupiantis žmogus prarasdavo dalį „Sodros“ pensijos. Dabar viskas kitaip: žmogaus „Sodros“ pensija bus tokia, kokia bus, o papildomai sukauptos lėšos bus priedas prie „Sodros“ mokamos pensijos. Mano nuomone, kaupti verta, nes nuo to, ar žmogus kaups papildomai lėšas senatvei ar ne – jo „Sodros“ pensija nepasikeis, tad tai, ką asmuo sukaups su valstybės parama (kaip jau minėta, valstybė papildomai prideda 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio), bus papildomos jo lėšos senatvėje.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Su būsimais senatvės pensijų skirtumais, kaupiant papildomai ar atsisakius papildomo kaupimo, LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovas G. Šimkus taip pat rekomenduoja susipažinti pasinaudojus neseniai sukurta prognozuojamos pensijos skaičiuokle, kurią galima rasti „Sodros“ interneto svetainėje.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų