Marijampoliečio Žydrūno Buzo pagrobimo byla perduota teismui. Keturiems kaltinamiesiems šioje 14 tomų byloje pareikšti kaltinimai ir kitais nusikaltimais.
Antradienį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas Kauno apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dėl neteisėto laisvės atėmimo, didelės vertės turto prievartavimo, plėšimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, antspaudo suklastojimo ir valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo kaltinami A. R., R. L., D. L. ir D. S, pranešė Generalinė prokuratūra.
Praėjusių metų pavasarį kovo mėnesį keletas kaukėtų ir ginkluotų šaunamaisiais ginklais asmenų įsiveržė į Marijampolės rajone esančią sodo namelio pirtį, kurioje buvo marijampolietis Ž. Buzas su žmona ir draugais. Užpuolikai, grasindami susidorojimu, surišo pirtyje buvusius žmones, atėmė jų mobiliuosius telefonus, pinigus, o Ž. Buzą išsivežė su savimi.
Per marijampoliečio pažįstamus perdavę reikalavimus kaltinamieji iš Ž. Buzo žmonos reikalavo 3,2 mln. eurų (daugiau kaip 11 mln. litų).
Nukentėjusiojo atžvilgiu jie naudojo psichinį ir fizinį smurtą, keitė jo laikymo vietas. Marijampolietis lipnia juosta apvyniota galva, vata uždengtomis akimis, užklijuota burna, virvėmis surištomis rankomis bei kojomis, marinamas badu nelaisvėje buvo laikomas tris savaites. Atsilaisvinus surištas kojas Ž. Buzui pavyko pabėgti iš sodo namelio, esančio Kauno rajone.
Taip pat D. S., R. L. ir D. L. kaltinami ir tuo, kad 2006 m. rudenį D. S. vienos Kauno bendrovės darbuotojams prisistatė Valstybinės mokesčių inspekcijos inspektoriumi ir tikrino šios bendrovės dokumentus, valstybinių kontrolės institucijų patikrinimų registracijos žurnale padarė įrašus apie tikrinimą. Šią nusikalstamą veiką organizavo R. L. ir D. L., teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.
Ikiteisminio tyrimo metu pas vieną iš kaltinamųjų buvo rasti penki netikri vairuotojo pažymėjimai su jo nuotraukomis ir kitų asmenų duomenimis. Šiuos netikrus asmens dokumentus D. S. panaudojo sudarydamas sutartis su lizingo bendrovėmis ir kitomis įmonėmis. Apgaulės būdu buvo įsigyti nešiojamieji kompiuteriai, televizorius, telefono aparatai ir kita.
Pasak prokurorų, žmonių grobimas Lietuvoje nėra dažnas, tačiau per pastarąjį dešimtmetį užfiksuotas ne vienas atvejis. Dažniausias šios nusikalstamos veikos tikslas - pinigai. Už didelės vertės turto prievartavimą ar turto prievartavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje įstatymas numato laisvės atėmimą iki dešimties metų.
Kaltinamiesiems A. R. ir D. S. yra skirtos kardomosios priemonės - suėmimas, o R. L. ir D. L. - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Baudžiamąją bylą sudaro 14 tomų.