Anot dokumento, Rusija yra labai suinteresuota, kad užsienio valstybių totorių bendruomenėms atstovautų asmenys, kurie palankiai vertina Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Vakarai kaltina Rusiją, kad jos aneksuotame Kryme gyvenantys totoriai patiria vis didesnes represijas.
„Pastaraisiais metais Rusija siekė didinti savo įtaką Lietuvos totorių bendruomenei“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame dokumente.
„Šiuo metu plėtojamos iniciatyvos silpninti kai kurių dabartinių Lietuvos totorių lyderių įtaką ir kurti naujas, alternatyvias vietos totorių organizacijas“, – teigiama ataskaitoje.
Lietuvos žvalgybos teigimu, dalis Lietuvos totorių jau seniai aktyviai dalyvauja Rusijos tėvynainių politikoje, kuria Rusija siekia didinti įtaką posovietinėje erdvėje.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno per 2700 totorių. Daugiau kaip pusė jų išpažįsta musulmonų sunitų tikėjimą.
Lietuvos žvalgyba teigia pernai fiksavusi nesėkmingus užsieniečių musulmonų bandymus daryti įtaką Lietuvos musulmonų bendruomenei ir keisti gyvenančių totorių islamo tradicijas.
„Totorių dominavimas musulmonų bendruomenėje ir vadovavimas jos religiniam gyvenimui ribojo radikalizacijos sklaidos Lietuvoje galimybes“, – teigiama dokumente.
Lenkų kontaktai Rusijos ambasadoje
Viešame dokumente teigiama, kad Maskvos namų Vilniuje projektas Rusijai toliau lieka kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas. Patenkinęs Vilniaus valdžios kreipimąsi, teismas šiuo metu yra panaikinęs Maskvos namų statybos leidimą.
Žvalgybos teigimu, tikėtina, kad šiemet Rusija imsis įvairių propagandinių ir neoficialių spaudimo priemonių, siekdama priversti Lietuvą užtikrinti, kad būtų leista įgyvendinti šį projektą.
Anot žvalgybos institucijų, Rusija taip pat siekia išnaudoti ginčus dėl Rytų Lietuvoje gyvenančių lenkų teisių, šios šalies diplomatai „neatsitiktinai viešai pabrėžia, kad Lietuvoje pažeidžiamos ne tik rusų, bet ir lenkų bendruomenės teisės“.
„Rusija siekia į tėvynainių politikos darbotvarkę integruoti Lietuvoje nuolat keliamus reikalavimus suteikti išskirtines teises Vilniaus krašto lenkų bendruomenei. Suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“, – teigiama ataskaitoje.
„Šiuos Rusijos siekius patvirtina ir Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamų tėvynainių politinis bendradarbiavimas su Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančiais asmenimis“, – nurodoma dokumente. Žvalgybos institucijos nedetalizavo, kokios „išskirtinės teisės“ turimos mintyje.
Surašymo duomenimis, 2011 metais lenkai sudarė 6,6 proc., rusai – 5,8 proc. Lietuvos gyventojų.
