Ataskaitoje pabrėžiama, kad DI naudojimas tokiose sferose gali prisidėti prie visuomenės kontrolės ir karinių pajėgumų stiprinimo, sprendimų priėmimo efektyvinimo, informacinių atakų turinio kūrimo.
„Kinija siekia iki 2030 m. tapti globalia DI technologijų rinkos lydere. Šiam tikslui įgyvendinti kuriami ambicingi DI vystymo planai, juose numatoma, kad DI bus valstybės skaitmeninės revoliucijos pamatas ir tarptautinio pranašumo varžybose su JAV įrankis“, – rašoma VSD ir AOTD parengtame vertinime.
Jie pastebi, kad Kinija yra ypač susidomėjusi Vakarų moksliniu progresu daugelyje technologijų, tarp kurių ir DI. Departamentų teigimu, Kinijos režimas renka duomenis apie dominančius atradimus ir jų pritaikymą tiek žvalgybos priemonėmis, tiek legaliais instrumentais – vykdant bendrus mokslinius tyrimus, steigiant bendras laboratorijas ir jungtinio kapitalo įmones
Žvalgybos institucijų dokumente taip pat teigiama, kad Kinijos gynyba remiasi idėja, jog konvencinį karą pamažu keičia kognityvinis karas, kurį DI pagalba galima vykdyti efektyviau, taip keliant didesnę grėsmę kitų valstybių saugumui.
„Nors karybos metodai, tiesiogiai veikiantys priešo mąstymą ir jausmus, nėra nauji, tačiau naudojant DI technologijas jie tampa greitesni, efektyvesni ir sudėtingiau atpažįstami, todėl keliantys didesnę grėsmę“, – rašoma dokumente.
AOTD ir VSD vertinimu, 2023 m. Kinijos režimo vado – Xi Jinpingo paskelbta Globali dirbtinio intelekto valdymo iniciatyva, turėjusi užtikrinti lygias valstybių teises naudoti DI technologijas yra bandymas sukurti palankią aplinką Pekinui.
„Inicijuodama tokias technologijų tendencijas, Kinija ilgalaikėje perspektyvoje pirmiausia siekia sukurti jai palankią tarptautinę technologijų aplinką – valstybės kontrole paremtą informacijos ir duomenų valdymą“, – pateikiama ataskaitoje.
Taip pat ataskaitoje pastebima, kad nuo 2020 m. Kinijos režimas stiprina pastangas kontroliuoti skaitmeninį turinį ir aktyviau reguliuoja virsmo technologijas, tam įsteigdamas centralizuotą valdymo instituciją, įvesdamas giluminių klastočių ir DI pagalba kuriamo turinio reguliavimą.
Europos Parlamento dokumentai giluminę klastotę (angl. deepfake) apibrėžia kaip – manipuliuotą ar sintetinę garsinę ir vizualinę medija, kurioje žmonės teigia ar atlieka tai, kas neatitinka realių atliktų veiksmų. Šios klastotės yra sukurtos naudojantis DI technologijomis, tokiomis kaip giluminis ir mašinininis mokymasis.
Žvalgybos institucijos vertina, kad spartų šių technologijų vystymą Kinijoje nulemia didelė rinka, subsidijos, investicijos į technologijų parkus ir tyrimų laboratorijas užsienyje. Pats vystymas yra vykdomas integruojant verslo subjektus, universitetus ir institucijas, apjungiant karinius ir civilinius sektorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
