„Saugomos rūšys ir natūralios buveinės yra visų Lietuvos žmonių turtas ir šalies pasididžiavimas. Todėl džiaugiuosi, kad radome bendrą sutarimą dėl jų apsaugos ir būdo kompensuoti Rūdninkų bei Kapčiamiesčio karinių poligonų, kurie taip pat yra strategiškai svarbūs šalies objektai, poveikį“, – pranešime cituojamas K. Žuromskas.
„Puiki žinia ta, kad kompensacinės teritorijos siekia daugiau kaip 42 000 ha, taigi yra apie pusantro karto didesnės nei Rūdninkų ir Kapčiamiesčio poligonai“, – teigė jis.
Institucijos įpareigojamos stiprinti ilgalaikę ir efektyvią vakarinių kurtinių vietinės populiacijos bei kitų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, taip pat jų buveinių apsaugą Dzūkijos nacionaliniame parke, Labanoro regioniniame parke ir jų buferinės apsaugos zonose bei Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje ir greta esančiuose valstybiniuose miškuose.
Miškų urėdijai pavesta neplanuoti naujų pagrindinių plynųjų ir atvejinių miško kirtimų jos patikėjimo teise valdomuose valstybiniuose miškuose šiose saugomose teritorijose ir greta esančiuose valstybinių miškų sklypuose, kurie nepatenka į nurodytas teritorijas, bet yra svarbūs kurtinių apsaugai.
Taip pat pavesta nevykdyti kirtimų minėtuose miškuose ten, kur šiemet jau gauti leidimai kirsti.
Saugomų teritorijų tarnybai pavesta parengti nurodytų saugomų teritorijų gamtotvarkos planus, kad valstybiniuose miškuose būtų suplanuotos konkrečios kurtinio ir kitų saugomų rūšių bei buveinių apsaugos ir atkūrimo priemonės.
Planuojamų priemonių turinys ir apimtys turės atitikti ekologinio kompensavimo principus.
VMU ir VSTT iki kitų metų liepos 1-osios turi parengti ir sudaryti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas apsaugos sutartis dėl valstybinių miškų ilgalaikės ir efektyvios apsaugos.
Urėdijai iki kitų metų liepos 15 dienos pavesta atlikti valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų pakeitimus, įtraukiant į juos kurtinio, kitų saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos ir atkūrimo priemones.
Pasak VSTT direktorės Agnės Jasinavičiūtės-Trakimienės, šis sprendimas – svarbus žingsnis stiprinant vieno labiausiai nykstančių Lietuvos paukščių – vakarinio kurtinio apsaugą.
Jos teigimu, Dzūkijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato teritorijos ir jų apylinkės yra vienos svarbiausių kurtinių teritorijų Lietuvoje, todėl itin svarbu, kad jose būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos ir kurtiniui, ir kitoms rūšims bei buveinėms.
„Svarbu, kad kartu su valstybės gynybos stiprinimu būtų įgyvendinamos ir realios, moksliškai pagrįstos gamtosaugos kompensacinės priemonės, o kartu prisidedama prie biologinės krizės pristabdymo“, – teigė VSTT vadovė.
VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė sakė, kad šis ministro pavedimas yra gerojo bendradarbiavimo pavyzdys.
„Balanso radimas, kai kalbame apie krašto gynybą ir saugomų rūšių apsaugą, yra svarbus. Šie kompensaciniai plotai parodo Valstybinių miškų urėdijos požiūrį į aplinkosaugą. Pareigos, kurias prisiimame šiuo pavedimu – moksliškai įrodyti, kokios priemonės yra reikalingos kurtinio populiacijos gausinimui“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, Lietuva poligoną Kapčiamiestyje steigia kurdama nacionalinę diviziją ir šalyje dislokuojant Vokietijos brigadai. Tam reikia daugiau ploto karinėms treniruotėms.
Numatyta, jog poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Kariuomenė manevro pratybas Kapčiamiestyje norėtų pradėti 2028 metais.
