Neseniai Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė tradicinį nepriklausomą žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2009-2010“. Tyrimo tendencijos neguodžia – po įstojimo į Europos Sąjungą situacija žmogaus teisių atžvilgiu Lietuvoje prastėja, teigia tyrimą atlikę specialistai.
Visuomenė nepasitiki teismais
„Labiausiai pažeidžiamų pilietinių ir politinių teisų sąrašo viršuje atsidūrė teisė į teisingą teismą. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, smarkiai padaugėjo manančių, kad teismai labiausiai pažeidinėja žmogaus teises. Taip pat padaugėjo manančių, kad prokuratūrų darbas labiausiai pažeidinėja žmogaus teises, o teigiančių, kad tai daro antstoliai – sumažėjo“, –kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos narė Dalia Foigt-Norvaišienė.
Konferencijos metų buvo priminta ir garsioji čečėnų M. ir Ch. Gatajevų byla, kai sutuoktiniai buvo apkaltinti smurtavimu prieš savo globojamus vaikus. „Remiantis operatyviniais duomenimis, Kaune buvo iškeltos baudžiamosios bylos, sutuoktiniai Gatajevai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti, bet nagrinėjant šią baudžiamąją buvo padaryta daug žmogaus teisių ir kitų baudžiamojo proceso teisių pažeidimų. Apie tai pasisakė net Lietuvos aukščiausiasis teismas.
Buvo teigiama, kad vien tas faktas, kad prokuroro prašymu buvo pratęstas suėmimo terminas, galėjo sudaryti įspūdį apie tai, kad teismas jau turi išankstinį neobjektyvų nusistatymą, kas Europos žmogaus teisių teismo nuomone, yra labai šiurkštus teisės į teisingą teismą pažeidimas. Teismas turi būti objektyvus ir negali sudaryti išankstinės nuomonės apie tai, kad dar nepradėjęs nagrinėti bylos jau ją išsprendė. Be to, aukščiausiasis teismas nustatė, kad žemesni teismai labai formaliai pasižiūrėjo į uždarą procesą ir be tvirto pagrindo išsprendė bylą už uždarų durų,“ – kalbėjo D. Foigt-Norvaišienė.
Ar tikrai teismai dirba žmonėms?
Specialistės teigimu, būtent dėl tokių Lietuvos teismų veiksmų įvyko precendento neturintis atvejis: iš Lietuvos Gatajevai pasitraukė į Suomiją, kur šiuo metu svarstoma galimybė suteikti jiems apsaugą nuo persekiojimo. Anot D. Foigt-Norvaišienės, vienoje ES šalyje sprendžiamas klausimas dėl asmenų apsaugos nuo kitos ES šalies.
Konferencijos metu buvo akcentuojama, kad visuomenės pasitikėjimas Lietuvos teismais yra smarkiai sušlubavęs. Daug klausimų kelia teisėjų atrankos sistema, kelia nerimą ir teismų atvirumo visuomenei klausimas, dažnai tiesiogiai su byla susijusiems asmenims sunku gauti visų bylos dokumentų kopijas, kas tampa dideliu kliuviniu ruošiantis bylos nagrinėjimui, jau seniai stinga ir visuomenės atstovų dalyvavimo teismuose klausimas.
E. Kusaitė laimėtų bylą prieš Lietuvą
Konferencijoje buvo prisiminta ir dar viena skandalinga byla, kurioje buvo pažeidžiamos žmogaus teisės. „Visiems žinoma E. Kusaitės byla, esama ir kitų atvejų, kai valstybės pareigūnų veiksmai kelia klausimų. Faktas, kad pas mus nesilaikoma tam tikrų civilizuotų šalių žmogaus teisių standartų, egzistuoja ir tam tikras moralinis išsigimimas: E. Kusaitės bylą tiriantys prokurorai kalba labai emociškai, nors byla jau seniausiai yra teisme, iki šiol desperatiškai renkami įrodymai“, – kalbėjo Žmogaus teisių instituto vadovas Henrikas Mickevičius.
Žmogaus teisių specialistas atkreipė dėmesį, kad E. Kusaitės byloje imtasi netradicinių nagrinėjimo būdų „Iš E. Kusaitės bylos išskirta A. ir A. Magmadovų byla, nors šie žmonės yra Rusijos piliečiai ir yra sulaikyti šioje šalyje. Šioje byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bet būtent remiantis A. ir A. Magmadovų byla prokuroras J. Laucius gavo leidimą klausytis E. Kusaitės ir jos šeimos telefoninių pokalbių, o minėtoje byloje surinkta medžiaga, neaišku kokiais įstatymais remiantis, perduodama į kitą bylą, kur vyksta teisminis tyrimas. Jei E. Kusaitė ir M. ir Ch. Gatajevai kreiptųsi į Žmogaus teisių teismą, neabejotinai prisiteistų pinigų iš mokesčių mokėtojų kišenės už neteisėtą „sėdėjimą cypėje“ ir kitus žmogaus teisių pažeidimus,“ – kalbėjo H. Mickevičius.
Specialisto teigimu, jei E. Kusaitė kreiptųsi į Europos žmogaus teisų teismą, ji iškeltų labai tvirtą bylą Lietuvai.
Daugiau žiūrėkite vaizdo konferencijoje:
