Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Vilniečiai Danguolė ir Liubartas į veterinarijos kliniką atvežė sunegalavusią aštuonerių metų kalytę Miką.
„Ji labai džiaugiasi gyvenimu ir mus labai džiugina. Mūsų vaikas“, – pasakoja Mikos šeimininkė Danguolė.
Kaip pati sako, neįgalus vaikas – jau penkerius metus Mika sunkiai juda, galines kojas tempia. Veterinarijos gydytojai siūlė ją užmigdyti.
„Pripratę, būtų labai sunku išsiskirt. Jeigu jau išsiskirsim, daugiau sakiau ne, labai sunku“, – sako Mikos šeimininkas.
Danguolė girdėjusi, kad užsienyje žmonės augintinius klonuoja, norėtų ir ji.
„Aišku, aišku, šeimos narys“, – teigia Danguolė.
Prie klonavimo prisidėjo ir Lietuva
Štai Japonijoje tokį atvejį pamatyti jau galima. Japono Juniči šuniuką veterinarai klonavo. Originalas ir jo klonas – panašūs kaip du vandens lašai. Aktorė Barbara Straizend dar prieš 6 metus prisipažino, kad iš jos augintinės Samanthos, kuri nugaišo 2017 m., buvo paimtos ląstelės, kad iš mėginių būtų sukurti šunų klonai. Klonavimo istorijų nereikia ieškoti už jūrų marių – jų pėdsakų yra ir Lietuvoje. Veterinarijos mokslų daktaras Jakovas Šengaut prisidėjo, kad gimtų vipetų veislės šuniukas.
„Į mane kreipėsi turtingi rusai ir vienas šuo čia gydėsi, buvo inkstų nepakankamumas. Jų prašymu buvo užmigdytas, praktiškai buvo labai blogam stovy“, – pasakoja veterinarijos gydytojas Jakov Šengaut.
Iš Kaliningrado srities atvykęs šuns šeimininkas nusprendė augintinį klonuoti.
„Tai buvo senas vipetas ir aš turėjau paimti, kada buvo daroma eutanazija, gabaliuką audinio iš pilvo ląstos. Jis buvo išsiųstas į Pietų Korėją, ir aš žinau, kad buvo sėkminga, bet žinau, kad suma buvo virš 100 tūkstančių dolerių“, – sako veterinarijos gydytojas.
Sėkmės tikimybė 10–15 procentų
2016 metais, kai veterinarijos gydytojas atliko procedūrą, tai buvo kosminė suma. Dabar galima rasti klinikų, kurios augintinius klonuoja perpus pigiau.
„Sėkmingumas procedūros ne daugiau nei 10–15 procentų“, – teigia Jakov Šengaut.
Nors ir pagelbėjo savo klientui, veterinarijos gydytojas klonavimo nepalaiko.
„Pas mane yra labai didelės abejonės, ar tai bus ta pati asmenybė, nes ieškoma asmenybės. Yra duomenų, kad tie klonuoti gyvūnai nepasižymi idealia sveikata“, – pasakoja gydytojas.
Klonavimui nepritaria ir veterinarijos gydytojas Vytautas Valčiukas.
„Klonavimas, bandymas surasti kažką tai tokio pat, kas buvo, čia gal žmogaus didesnė problema“, – kalba V. Valčiukas.
Klonavimui pritaria ne visi
Klonuoti savo augintinių Valčiuko klientai dar neprašė, bet, su jais atsisveikindavo labai sunkiai – klinikoje verkė ir moterys, ir vyrai.
„Prašo gydyt, kiek galima išlaikyti, kiek galima jį išlaikyti šiame gyvenime“, – sako veterinarijos gydytojas.
Kad ir kokie brangūs augintiniai, jų klono turėtų norėti ne visi šeimininkai:
„Norėčiau, aš esu turėjus Vokiečių aviganį ir šarpėjų, ir rotveilerį, jie yra išgyvenę po daug metų ir mes su kiekvienu atsisveikinam skausmingai.“
„Aš esu prieš, nes ir saulė neamžina.“
„Gyvūno niekas negali pakeisti, joks klonas.“
Užšaldo spermą
Kai kurie lietuviai renkasi kitą būdą, kaip turėti savo augintinio kopiją. Jie prašo užšaldyti jo spermą, kad vėliau sulauktų palikuonių.
„2018 m. pas mus prie Rygos gimė 10 nuostabių senbernarų veislės šuniukų, aš sėklinau kalytę su sperma, kuri buvo man atsiųsta man 2015 m. Užšaldyta buvo Ohajo 1980 m.“, – pasakoja veterinarijos gydytojas Jakov Šengau.
Apvaisinimo procedūra kainuoja apie tris šimtus eurų. Tiesa, metus saugoti pačią šuns spermą kainuoja apie 40 eurų.
Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
