Seimūnai giriasi, jog 2008 metais per naktį įvykdyta mokesčių reforma jau atšaukta. Klaidos ištaisytos. Sąlygos plėtoti verslą labai puikios. Kam? Kur?
Jei sąlygos puikios, kodėl žmonės dumia iš Lietuvos tarsi patrakę. Verslininkai iškelia savo verslus į ne tokias puikias valstybes. Čia kažkodėl masiškai bankrutuoja. Matyt, esame mazochistai. Adrenalino fanatikai. Nenorime likti Lietuvoje.
Per geros čia sąlygos. Tegul čia lieka tik pensininkai. Verti paties geriausio gyvenimo. O verslūs, darbingi tegul grūdinasi. Anglijos, Airijos, Ispanijos sibiruose.
Politikai gali skiesti bet kokias demagogijas. Net ir tai, kad 2008 metų Kalėdoms nukirsdintas ir suvalgytas žąsinas ūmai atgijo ir 2010 metų vasarą krypuoja po pievą. Bet žmonės vis vien turi ne tik ausis, bet ir akis. Galų gale galvas. Štai jie žiūri į pievą ir nemato to žąsino. Tik politikai girgsi. Apie krizę nugalėtą. Apie išlaisvintą verslą. O žmonės vis vien mato. Tik didėjančią minią gyventojų, išlaisvintų nuo darbų. Taip išlaisvėjusių, jog atsidūrė užsieniuose. Gal mato verslininkai? Irgi nemato. Tik padidintą pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir didėjančius akcizus. Todėl seimūnai gali pliurpti kiek nori. Gali kleketuoti, jog valstybė žengia iš ekonominės, socialinės ir vertybinės krizės. Tačiau žmonės to pagerėjimo nemato.
