Žiema šiemet labai skaudi – ugniagesiai skambina pavojaus varpais ir siunčia žinią

Kaip išvengti dažniausių žiemos pavojų, kokių klaidų žmonės daro dažniausiai ir ką kiekvienas galime padaryti, kad apsaugotume save bei artimuosius? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rolandas Pumputis ir Kauno ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Vidmantas Alšauskas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Plungėje ugniagesiai gelbėjo į eketę įkritusį arklį: reagavo skubiai – pasitelkė ir traktorių

Speigas atkeliauja į Lietuvą – štai kur spirgins net iki –32 laipsnių šalčio

Dėl snygio – įspėjimas sostinės gyventojams: ragina atsisakyti kelionių

Šiomis dienomis mes turime tokį reiškinį kaip lijundra ir yra slidu. Ar padaugėja traumų tokiomis dienomis?

V. Alšauskas: Tikrai taip. Traumatologai dabar turi intensyvų darbo periodą. Turime daug darbo, kintančių pacientų su lūžiais yra nemažai. Jų atvyksta tikrai daugiau palyginus kiek prieš savaitę buvo. Pavyzdžiui, priėmimo studijos pagalbos skyriuje buvo priimta apie 50-70 pacientų per parą, o po lijundros, plikledžio turėjome virš 90 pacientų. Standartiškai guldome apie 50 pacientų, kuriuos reikia operuoti, į stacionarą. Padidėjimas tikrai yra jaučiamas.

Kokios traumos tai dažniausiai būna?

V. Alšauskas: Dažniausiai būna traumos pažeidžiančios raiščius: raiščių, čiurnos raiščių, kelio sandorio raiščių patempimai, minkštųjų audinių sumušimai. Stacionarizacija reikalinga mažai daliai žmonių, kaip ir sakiau, kokius 10 pacientų per parą paguldome, kuriuos jau reiktų operuoti.

Ar tos traumos panašios į tas, kurios atsiranda užsiimant žiemos pramogomis?

V. Alšauskas: Traumos skiriasi. Traumų specifika pasikeičia užsiimant žiemos pramogomis. Jų metu pažeidimai būna didesni ir dažniausiai tenka operuoti. Jeigu įvyksta lūžis, jau reikia ir operuoti. Jeigu atsiranda sumušimai ir jie būna didesni, ilgiau užtrunka, kol sugyja. Sportuojant patiriamos traumos yra sunkesnės.

Kada kreiptis pagalbos?

Ką jūs galėtumėte pasakyti gyventojams, kurie užsiima žiemos pramogomis? Kada reikia kreiptis pagalbos?

V. Alšauskas: Geras pastebėjimas. Iš tikro ne visos traumos reikalauja skubios pagalbos, nes dalį tų traumų, sumušimų galime gydyti ir namie. Reiktų įvertinti savo būklę. Jeigu pacientas po kritimo, sumušimo gali pristatyti galūnę, ją sulenkti, pilnai valdyti, lankstyti, greičiausiai nebus didelė trauma ir kažkokio lūžio neturėtų būti.

Tai galima gydytis ir namie naudojant paprasčiausią protokolą, kurį rekomenduojame visiems pacientams po sumušimų ir patempimų. Reikia nutraukti bet kokią fizinę veiklą, pailsėti, duoti galūnei ramybės, koją pakelti aukščiau, ranką pasirišti po kaklu. Šaldome sumuštą vietą, ten, kur skauda dedame šalčio aplikacijas. Tik jokiu būdu negalima dėti gryno ledo ant sužeistos vietos. Būtina ledą įdėti į maišiuką ir suvynioti rankšluostį.

Taip šaldyti galima apie 10-15 minučių. Vėliau duodame pailsėti valandą, dvi ir vėl šaldome. Parą, dvi galima pašaldyti ir stebėti būklę. Jeigu būklė blogėja, skausmas stiprėja, tada jau reiktų kreiptis pas traumatologus, į skubios pagalbos skyrių, kad būtų galima įvertinti bendrą būklę ir padaryt rentgeno nuotraukas.

Kartais žmonės gali susirasti įvairiausių patarimų internete ar per pažįstamus. Ar yra kažkokių klaidų, kurias žmonės dažnai daro norėdami patys suteikti pirmąją pagalbą?

V. Alšauskas: Greičiausiai pagrindinė klaida yra bandyti daryti tai, ko tu nemoki. Pavyzdžiui, atstatyti išnirimą ar lūžį. To daryti tikrai nereiktų. Reiktų paprasčiausiai įmobilizuoti galūnę, kuri yra sužeista, užtikrinti saugią aplinką tam pacientui ar sau, sušildyti nukentėjusį žmogų ir kviesti skubią pagalbą, kuri ir suteiks specializuotą pagalbą. Nudegimo metu reiktų netepti riebalais, aliejumi, o nuplauti šaltu tekančiu vandeniu ir kviestis pagalbą, kreiptis į skubos pagalbos skyrių, kur bus toliau pasirūpinta.

Šiomis dienomis buvo lijundra, plikledis. Ar padaugėja gaisrų ir darbo jums?

R. Pumputis: 2026-aisiais metais startavome labai saikingai. Iš tikrųjų įvykių buvo mažesnis skaičius palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tačiau į Lietuvą atslinkus šalčiams darbo ugniagesiams tikrai padaugėjo. Šiai dienai mes jau turime 908 gaisrus. Tai yra ženkliai didesnis skaičius lyginant su praėjusiais metais, kai tokiu pačiu laikotarpiu turėjome 723 gaisrus.

Skaudžiausia, kad šiuo metu turime labai daug žūčių. Jeigu pernai metais tuo pačiu laikotarpiu gaisruose buvo žuvę septyni žmonės, tai šiais jau yra 13 žūčių. Tai labai neramina. Artėjantis savaitgalis taip pat nusimato pakankamai šaltas. Žmonės kūrendami krosnis kartais neįvertina jų būklių, nes pasitiki jomis kaip saugiais įrenginiais, tačiau jos sukelia ir pavojų.

Tos žūtys mus labai neramina ir mes, ugniagesiai gelbėtojai, visąlaik primename, darydami prevencines akcijas, kad gyventojai žinotų, kokie reikalavimai jiems yra keliami, kad jų būstai būtų saugūs ir nereikėtų vykti gesinti jų. Tikrai yra padaugėję gaisrų.

Kokios pagrindinės gaisrų priežastys?

Kokie dažniausi gaisrai kyla ir kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių sudega namai ar žūsta žmonės?

R. Pumputis: Jeigu kalbame apie gaisrų priežastis, tai iki 50 proc. kilusių gaisrų yra dėl netvarkingų, šildymo įrenginių. Taip pat pagrindinė gaisro priemonė yra, kai įrenginėjami nauji įrenginiai nesilaikant reikalavimų, eksploatacijos metu pažeidžiamos kažkokios dūmtraukių konstrukcijos, jos yra įrengtos nesilaikant saugių atstumų iki degių konstrukcijų.

Kartais paprasčiausiai nėra išvalomi dūmtraukiai nuo susikaupusių suodžių, tas turi įtakos gaisrams, kurie vėliau turi labai liūdnas pasekmes. Jeigu vertinant gyventojus, kurie žūsta gaisruose, pati pagrindinė priežastis yra neatsargus rūkymas. Tokių, žuvusių gaisruose, yra apie 37 proc. gyventojų.

Reiktų paminėti, kad pernai metais buvo pats mažiausias skaičius žuvusių gaisruose – 70. Palyginus su 2000-ųjų metų pradžia, gaisruose būdavo iki 300 ir daugiau žuvusiųjų. 2001 ir 2006 metais gaisruose buvo žuvę po 307 žmones. Labai dideli skaičiai ir, matyt, mūsų vykdoma prevencinė veikla duoda rezultatų.

Dešimtmečiais mes sumažiname žuvusiųjų skaičių iki 100 žmonių. Mažiau žūsta gaisruose. 2021 metais priimta gaisrų prevencinė programa mums iškėlė iššūkį, kad 2031 metais gaisruose žūtų ne daugiau kaip 30 žmonių. Manau tai yra pasiekiama, bet reikia visų institucijų bendro darbo ir tikrai pasieksime tai, kad gaisrų metu žūtų ne daugiau kaip 30 žmonių.

Ar turėtumėte patarimų, ką daryti žmogui, kuris rūko? Kaip tai daryti saugiai?

R. Pumputis: Tikriausiai rūkorių mes tikrai išauklėsime, nes, tikriausiai, yra toks įprotis, tačiau mes visada sakome, kad svarbu visada turėti pelenines, nerūkyti lovose, nes dažniausia mirties priežastis yra, kad su cigarete užmiegama. Aišku, yra dar papildomas faktorius – vartojamas alkoholis.

Mūsų žūstančio gaisruose gyventojo portretas rodo, kad tai yra vyriškis 60-70 metų amžiaus, rūkantis, vartojantis kartais alkoholį. Kas keisčiausia, kad gyventojai iš savo klaidų ne visada pasimoko. Kai mes tiriame, aiškinamės aplinkybes, pasirodo gyventojams nebe pirmą kartą užsidega lova. Kadangi baigėsi viskas laimingai, jie ir toliau savo tokį gyvenimo būdą veda.

Manau, kad jie iš savų klaidų tikrai nepasimoko. Net kaimynai turėtų suprasti, kad tai yra labai pavojinga. Jeigu žūsta tas žmogus, mes tikrai važiuojame pas aplinkinius gyventojus, bendraujame, su jais kalbame, aiškinamės kokios priežastys yra.

Ką žmonės sako, kai jūs ateinate ir duodate kažkokius patarimus? Jie taip ir sako, kad visą gyvenimą buvo gerai ir dabar nebus nieko?

R. Pumputis: Dažnai taip ir yra Jie turi susikūrę tokį gyvenimo būdo ir sako: „Nu aš čia visą laiką gyvenu, pas mane niekada gaisrų nebuvo, aš rūkydavau ir šildymo krosnis naudodavau.“ Mes sakome: „Žiūrėkite, gyvenimas eina, šildymo krosnis reikia laikas nuo laiko paremontuoti, elektros prietaisus taip pat, nuo ilgojo eksploatavimo jie patampa pavojingi.“

Arbatinukai, kokie elektros prietaisai, elektrinės viryklės, kurios po kažkurio laiko eksploatavimo tampa nesaugios. Žmogui mes kartais norime patarti, bet ne visi mus išgirsta. Dalis yra, kurie išgirsta, ir netgi padėkoja: „Ačiū, kad perspėjote.“ Viskas yra daroma dėl jų saugumo.

Ar padaugėjo darbo šventiniu laikotarpiu? Kokius dažniausiai iškvietimus gaudavote?

R. Pumputis: Tikriausiai šventiniu laikotarpiu, per tą skubėjimą džiaugtis artėjančiomis šventėmis, žmonės pamirštą saugumą. Galbūt, išsiblaškymas didesnis. Šildymo įrenginių, sodžių užsidegimas būna dažnesnis, nes jie eksploatuojami į sodybas. Šiais metais ypač iš tikrųjų mes džiaugiamės, kad šventini, kalėdiniu ir naujametiniu laikotarpiu žmonės buvo labai sąmoningi. Mes iškvietimų turėjome ženkliai mažiau, negu eilę metų prieš tai.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.