Kaip pranešė LAT, baudžiamoji byla atnaujinta pagal generalinio prokuroro išvadą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant Klaido Kanarsko išteisinamąjį nuosprendį.
Žiauriai sumušta 18-metė pardavėja Vilma D. be gyvybės ženklų aptikta 2002 metų vasario 12-osios naktį prie V. Krėvės prospekto 26-ojo penkiaaukščio. Naujienų portalas tv3.lt primena šio kraupaus nusikaltimo detales.
Žiaurus nusikaltimas
Naujienų portalas tv3.lt praėjusių metų rugsėjį rašė, kad po beveik 20 metų slapstymosi Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas Kamuolinių gaujos narys Jonas Snieška. Šis faktas itin reikšmingas tyrime dėl vos 18 metų kaunietės itin žiauraus nužudymo prieš du dešimtmečius.
Kraupus nusikaltimas buvo įvykdytas dar 2002 m. vasario 12-ąją. Tuomet prieš teismą stojo tik vienas Kamuolinių grupuotės narys Klaidas Kanarskas, nes J. Snieška sugebėjo pasprukti ir pasislėpti nuo teisėsaugos.
2003 metais K. Kanarskas buvo išteisintas nužudymo byloje. Vis dėlto, sulaikius J. Sniešką, atsiranda vilties, kad teisingumas dėl itin brutalaus jaunos merginos gyvybės atėmimo bus atstatytas.
Apie šį itin žiaurų nužudymą seriale „Kriminalinė Lietuvos zona“ pasakoja kriminalinių knygų ir video projektų autorius Dailius Dargis bei buvęs Kauno Dainavos policijos komisariato darbuotojas Vladas Krivickas.
Žiauriai nužudytos merginos kūnas 2012 m. vasario 12-ąją buvo rastas Kaune, prie V. Krėvės prospekto 26 namo. Rasta 18-metė dirbo kasininke vos per gatvę esančiame prekybos centre.
Anot D. Dargio, mergina galimai buvo nužudyta po konflikto su keliais kauniečiais: „Įtariamaisiais šioje byloje buvo du Kamuolinių gaujos branduolio įkūrėjai – Klaidas Kanarskas ir Jonas Snieška, kuris neseniai buvo surastas ir sučiuptas Jungtinėje Karalystėje. Po merginos nužudymo J. Snieška pradingo. Buvo versijų, kad jis galėjo būti nužudytas. Bet paaiškėjo, kad jis slapstėsi užsienyje, gyveno su svetimais dokumentais.
Pats nužudymas buvo itin kraupus. Dėl kažkokio konflikto susikirto jų keliai. Mergina nužudyta ciniškai. Ji gyveno tame pačiame V. Krėvės prospekte. Jos kūnas buvo suknežintas. Ant jos kaklo buvo užveržtos pėdkelnės. Iš pradžių net policijos tyrėjai negalėjo nustatyti, kas per asmuo nužudytas. Tik po kurio laiko merginą atpažino artimieji.“
Pažinojo merginos tėvus
Apie šį rezonansinį įvykį prisiminęs V. Krivickas pasakojo, jog tuo metu dirbo budėtoju: „Tiesa, tą parą budėjo mano kolega. Buvo gautas pranešimas vėlai vakare, kad prie namo mergina šaukiasi pagalbos, todėl išsiųstos policijos pajėgos.
Įvykio vietoje rasta išrengta mergina, kuri buvo stipriai sužalota. Ji jau buvo negyva. Tik po daug metų (2021-ųjų rugpjūtį – aut. past.) buvo sulaikytas asmuo, įtariamas, įvykdęs šį kraupų nusikaltimą. Tai Jonas Snieška, priklausęs Kamuolinių gaujai.“
Pareigūnas prisiminė, kad nužudyta mergina gyveno netoli nusikaltimo vietos. „Pažinojau jos tėvus. Labiau dėl darbo reikalų. Iki nužudymo teko su jais bendrauti. O praėjus kažkiek metų, ji buvo nužudyta.
Šitame name buvo užregistruotas ir dar vienas žiaurus nusikaltimas. Tada dirbau kriminalinėje policijoje, buvo rugpjūčio mėnuo. Tada gautas pranešimas, kad iš vieno buto sklinda stipri smarvė. Antstoliai atėjo, skambino į duris, bet jų niekas neatidarė.
Viduje tada buvo rasta lovoje gulinti moteris, irimo stadijoje. O įėjime į virtuvę, tarpduryje, buvo pasikoręs vyriškis. Buvo surinkta medžiaga. Paaiškėjo, kad jie buvo sugyventiniai. Nustatyta, kad vyras pasmaugė moterį, o tada pats tarpduryje pasikorė. Jis jau buvo teistas už pirmos žmonos nužudymą“, – apie nelaimių apsėstą namą prisiminimais dalijosi V. Krivickas.
Teismo argumentai dėl proceso atnaujinimo
Pasak LAT, procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo pradėtas, esant pagrindui manyti, kad asmenys, padarę su Vilmos D. nužudymu susijusią nusikalstamą veiką, yra kartu susiję ir su vėlesniu atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl Lietuvoje ir užsienio valstybėse veikiančio šaunamaisiais ginklais bei sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo ir jo dalyvių padarytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.
K. Kanarskas minimas neseniai pareigūnų teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, joje kaltinamieji įtariami prekiavę narkotikais, taip pat įkūrę kanapių auginimo laboratoriją Ispanijoje. Kaip manoma, jiems vadovavo K. Kanarskas.
Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu K. Kanarskas buvo išteisintas, nebuvo atliktas išsamiai ir tinkamai, o jį atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai galimai piktnaudžiavo. Dėl pareigūnų veiksmų yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
Pasak teismo, dėl to nagrinėjant bylą teisme ir vertinant K. Kanarsko kaltės klausimą nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios buvo nurodytos vėlesnėse liudytojų apklausose.
„Tyrimo metu gauti naujai paaiškėję duomenys, kurie patvirtina ir paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Naujai paaiškėjusių aplinkybių duomenimis nustatytas galimas pareigūnų nusikalstamo piktnaudžiavimo faktas, aplaidžiai vykdant J. S. paiešką, kitaip darant įtaką ikiteisminio tyrimo atliekamų veiksmų ir jų metu gaunamų duomenų patikimumui“, – rašoma teismo pranešime.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, esant baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindams, kartu tiek pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tiek pagal šiuo metu galiojančią baudžiamojo įstatymo redakciją kliūčių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nenustatyta.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Kitas įtariamasis Vilmos D. nužudymu, su „kamuolinių“ ginkluotu nusikalstamu susivienijimu sietas Jonas Snieška, buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje po 20 metų slapstymosi.
Vyras buvo perduotas Lietuvai ir vėliau rastas miręs Vilniaus policijos areštinėje. Policijos suvestinėje buvo skelbiama, kad 1980 metais gimęs vyras bandė save sužaloti, jo atgaivinti nepavyko, atvykę medikai konstatavo mirtį.
