Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Naujam gyvenimui kyla Žagarės dvaro sodyba. Restauruojant XIX a. viduryje pastatytus rūmus naudojamos autentiškos medžiagos, parengtas dvarą supančio parko sutvarkymo projektas.
Pirmasis Žagarės dvaro rūmų projektas nėra išlikęs. Dokumentuose nurodoma, kad 1836-aisiais dvarą valdant Platonui Zubovui, jie buvo tašytų rąstų su šiaudiniu stogu. Po 20 metų dvarą nupirkus Dmitrijui Naryškinui iškilo klasicistinio stiliaus rūmai – dviejų aukštų su dviem flygeliais ir uždaru kiemu.
Atlikus būtinus tyrimus, nuspręsta pastatą restauruoti autentiškomis medžiagomis, atkurti buvusį interjerą ir aplinką.
„Stengiamės viską atkurti autentiškai: naudojame tokią skalūno dangą, kokia buvo dvaro statybos pradžioje, fasadui – specialius tinko mišinius, be cementinių priedų,pilnavidurės, degto molio plytas, visus kitus to laikmečio produktus“, – vardijo statybos gamybos parengimo inžinierius Aidas Balčiūnas.
Vos pradėję darbus, statybininkai rado paslaptingą rūsį, kuris išlikusiuose dokumentuose nėra pažymėtas, tad nežinoma ir jo paskirtis. Sovietmečiu rūmuose buvo įsikūrusi vidurinė mokykla, vėliau – specialioji, senelių namai, o prieš dvejus metus jie perduoti Žagarės regioninio parko direkcijai, pradėjusiai istorinį pastatą restauruoti. Projekto vertė – apie 10 mln. litų
„Rūmų interjeras, aplinka, atkurti kiek įmanoma auteniškiau. Pašalinti kai kurie sovietmečiu atsiradę elementai. Rūmai – visiškai atviri ir prieinami visuomenei, nes tai bus Žagarės regioninio parko Lankytojų centras“, - užtikrino Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.
Tikimasi, kad sutvarkyti rūmai lankytojams atvers duris 2015-aisiais, kai Žagarė taps Lietuvos kultūros sostine ir priims Europos mažųjų miestelių chartijos, kurios narė ir pati yra, atstovus.
