Pirmadienį Strateginio planavimo komitetas pradės mokslo ir studijų sistemos pertvarkos svarstymą. Reformą žadama pradėti nuo konkurencingumo skatinimo - tam, be kita ko, didinant mokesčius už mokslą.
„Iš tiesų vienas iš esminių principų yra konkurencijos tarp universitetų skatinimas, studentų asmeninės atsakomybės už savo studijas skatinimas, ir tai pasiekiama per studentų krepšelio įvedimą ir per didesnį pačių studentų dalyvavimą apmokant savo studijas. Tokie yra esminiai principai“, - pirmadienį žurnalistams busimos pertvarkos rėmus brėžė premjeras Andrius Kubilius.
Jo teigimu, pirmadienio popietę šaukiamame Strateginio planavimo komiteto posėdyje ketinama grįžti prie dar praėjusiame Seime pasiektų, bet ankstesnės Vyriausybės neįgyvendintų susitarimų.
2007 metų birželį šešių tuomet parlamentinių partijų (socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos) atstovai pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų. Susitarimas numatė, kad už studijas turėtų mokėti visi studentai, tačiau nuo įmokos arba paskolos grąžinimo būtų atleidžiami gerai besimokantys valstybinių aukštųjų mokyklų studentai.
Tuomet sutarta, kad aukštosios mokyklos pačios numatytų studentų skaičių ir tikslų studijų įmokos dydį, tačiau įmokos intervalą nustatytų valstybė. Švietimo ir mokslo ministerijos tuometiniais skaičiavimais, studijų kaina galėtų svyruoti nuo 2 iki 5 tūkst. litų už semestrą.
Anot prieš pusantrų metų pasirašyto dokumento, studijų socialiniam prieinamumui užtikrinti būtų sukurta paskolų sistema, dengianti studijų įmoką ir iš dalies kitas studijų išlaidas. Paskola būtų be palūkanų, ji turėtų būti grąžinama studijas baigusio asmens pajamoms pasiekus nustatytą lygį.
