„Astravo klausimas buvo keliamas mano iniciatyva. Kaip ir dėl „Nord Stream 2“ (dujotiekio Baltijos jūra iš Rusijos į Europą – BNS) yra bendras požiūris, kad nėra tokios situacijos, kurią traktuotume kaip point of no return (kaip negrįžtamą – BNS) – bet kurioje projekto stadijoje turime daryti viską, kad projektai nebūtų įgyvendinti arba jų įgyvendinimo terminai būtų nukelti. Tikiuosi tikrai solidaus JAV indėlio užkertant kelią branduolinei grėsmei NATO pasienyje, būtent Lietuvoje“, – BNS sakė šią savaitę JAV viešėjęs Ž. Vaičiūnas.
Ministras tikisi, kad JAV žvelgs į savo santykius su Baltarusija būtent per Astravo jėgainės prizmę.
„Lygiai taip pat, kaip Europos Komisija susiejo (Astravo AE – BNS) streso testų rekomendacijų įgyvendinimą su Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykiais, analogišką sąsają turėtų padaryti ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kad jokie JAV santykių klausimai neturėtų perspektyvų su Baltarusija, kol pastaroji šalis nėra įgyvendinusi visų streso testų rekomendacijų. Toks buvo mano prašymas, jaučiau palaikymą ir, manau, laiko klausimas, kuomet tai taps realybe“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, susitikimuose JAV kalbėta ir apie Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą bei galimybes pasiekti, kad šis geopolitinis, jo žodžiais, projektas, kuris prieštarauja Europos Sąjungos energetinių išteklių tiekimo diversifikavimo tikslams, nebūtų įgyvendintas.
„Nord Stream“ klausimas labiau keliamas JAV iniciatyva. (...) Kalbėjome apie tuos instrumentus, kurie galėtų būti taikomi, kad šis projektas būtų sustabdytas. Matome jau pirmuosius žingsnius: „Nord Stream“ jau paprašė atlikti kitą poveikio aplinkai vertinimą, kitu maršrutu, aplenkiant Danijos teritorinius vandenis, vien jau šitas sprendimas reiškia, kad projektas turės būti atidėtas bent jau metams laiko“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Per trijų dienų vizitą Jungtinėse Valstijose ministras aptarė ir JAV suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo į Europą galimybes, bei potencialų Lietuvos vaidmenį šiame procese.
