Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
iš esmės, nors dėtaliai gal ir skirtinga. pav: pl skola kol kas buvo skirtingai nuo gr procentaliai maža. Bet metaforinės išvados yra superinės. ką daryti???
Ha ha, gudriai sugalvota: Lenkijos ir Graikijos deficitai panašūs, bet tik Graikijai dabar riesta?! Finansinė uodega nevirzgina ekonomikos šunies?
Jei žiūrėsime į teisingą pusę, labai jau aišku, kad "varganas" finansų ministrų likimas priklauso nuo tarptautinių investuotojų užgaidų. Sugalvojo staiga sumažinti Griakijos reitingus - ir aha, Graikijai automatiška krizė. Vėliau ir kitos šalys bus surikiuotos - ateis ir Lenkijos eilė. Estija gal liks patogus favoritas.
Jau per Didžiąją Depresiją pastebėta (Keynes ir kiti), kad tokios krizės ateina ne dėl žmonių ir firmų mažesnio darbingumo, kūrybingumo ar kitų deklaruojamų ekonominių dorybių trūkumo. Kad ir kaip gudriai elitiniai ekonimistai ar politikai tai gali maskuoti, krizinių bėdų šaknys yra grynai finansinės: vienu metu visi yra apakinti kylančių rinkų ir akcijų burbulu, bet staiga “investuotojai” pastebi neralius įsiskolonimus, ir visas ekonominis aktyvumas yra stabdomas. Kaip Michael Hudson aiškina, šiuolaikinių bankininkai ir didieji investuotojai yra tie privelegijuotieji, kurie kaip feodalai sprendžia kiekvieno ekonominio aktyvumo vertingumą ir gyvybingumą, bei ima duoklę (palūkanų procentus ir t.t.) patys nieko realiai vertingo nekurdami. Būtent toks bankų agresyvumas (o ne valstybiniai mokesčiai) yra neproduktyvios feodalinės ekonomikos stabdžio atitikmuo. Tuo stabdžio ardymu ir rūpinosi Adam’as Smith’as ir kiti klasikiniai ekonomistai. Dabar juk mūsų brangiems atiduodame daugiau duoklės nei Čengis Khanas reikalavo, ar ne?
Jei žiūrėsime į teisingą pusę, labai jau aišku, kad "varganas" finansų ministrų likimas priklauso nuo tarptautinių investuotojų užgaidų. Sugalvojo staiga sumažinti Griakijos reitingus - ir aha, Graikijai automatiška krizė. Vėliau ir kitos šalys bus surikiuotos - ateis ir Lenkijos eilė. Estija gal liks patogus favoritas.
Jau per Didžiąją Depresiją pastebėta (Keynes ir kiti), kad tokios krizės ateina ne dėl žmonių ir firmų mažesnio darbingumo, kūrybingumo ar kitų deklaruojamų ekonominių dorybių trūkumo. Kad ir kaip gudriai elitiniai ekonimistai ar politikai tai gali maskuoti, krizinių bėdų šaknys yra grynai finansinės: vienu metu visi yra apakinti kylančių rinkų ir akcijų burbulu, bet staiga “investuotojai” pastebi neralius įsiskolonimus, ir visas ekonominis aktyvumas yra stabdomas. Kaip Michael Hudson aiškina, šiuolaikinių bankininkai ir didieji investuotojai yra tie privelegijuotieji, kurie kaip feodalai sprendžia kiekvieno ekonominio aktyvumo vertingumą ir gyvybingumą, bei ima duoklę (palūkanų procentus ir t.t.) patys nieko realiai vertingo nekurdami. Būtent toks bankų agresyvumas (o ne valstybiniai mokesčiai) yra neproduktyvios feodalinės ekonomikos stabdžio atitikmuo. Tuo stabdžio ardymu ir rūpinosi Adam’as Smith’as ir kiti klasikiniai ekonomistai. Dabar juk mūsų brangiems atiduodame daugiau duoklės nei Čengis Khanas reikalavo, ar ne?
Aplodismentai dacientui:)Šį kartą tikrai pamatėme,kad Čicinskas kartais visai gudriai sumąsto:)Finansai yra "apvalkalas",vertės paskirstymo priemonė-o tada viskas pasimato kitaip:)Vis tik Marksas buvo genialus ekonomistas ir jį reikia dažniau atsiversti:)
Yra naujienų Baltijos valstybių konsteliacijoje