„Jei norite paragauti kažko tikrai kiniško, rinkitės Guabao vištieną, jos skonis artimiausias gaminamai Kinijoje“, – sako Šiauliuose restoraną atidaręs Xiao. Nerijaus LILEIKIO nuotr.
Čarliu prisistatęs viename iš prekybos centrų įsikūrusiame kinų restorane virtuvės šefu dirbantis vaikinas iš karto patenkino mano smalsumą: „Čia mano angliškas vardas, tokį pasirinkau, nes man jis gražiai skamba“. 25-erių vyras virtuvėje sukasi po 12 valandų per dieną visą savaitę ir dar spėja pabendrauti su klientais, verslo partneriais. Vienas įdomiausių dalykų, ką papasakojo Čarlis – daugumoje kinų maisto restoranų patiekalai yra „adaptuojami“ europietiškam skoniui.
Į Lietuvą – užsidirbti
Nuo 8-erių metų Europoje gyvenantis, iš Fujian provincijos Kinijoje kilęs, Xiao han Zhang, pats pasirinko anglišką Čarlio vardą, kad čia sutiktiems žmonėms jį būtų lengviau ištarti. „Pirmiausia su šeima atvykome į Čekiją. Neilgai trukus, tėvas išvyko į Gruziją, o aš – iš paskos. Paskutinė šalis iki atvykstant čia buvo Latvija, kur atidarėme restoraną tokiu pat pavadinimu kaip ir Šiauliuose – „Panda“, tačiau ten dėl ekonomikos sunkumų, restoraną teko uždaryti“, – apie aplankytas šalis pasakoja Čarlis.
Šiuo metu Šiaulių restoranas yra šeimos verslas, kurį valdo Xiao sesuo, tėvai ir sesers vyro šeima. Pats Xiao dabar, kol sesuo laikinai grįžusi į Kiniją, daugiausia dirba virtuvėje. Jam dar tenka atlikti ir įvairius administravimo darbus, bendrauti su darbuotojais, partneriais.
„Kasdien dirbu po 12 valandų per dieną be jokių išeiginių, be atostogų. Čia manęs kol kas niekas negali pakeisti, nes nė vienas nemoka gaminti kinų virtuvės patiekalų. Visuomet turiu būti virtuvėje, kur gaminu, išsitepu, todėl negaliu išeiti nors trumpam pašnekėti. Kartais jaučiuosi lyg kalėjime. Šiuo metu toks yra mano gyvenimas“, – apie nelengvą kasdienybę Šiauliuose pasakoja kinas. Vaikinas trokšta užsidirbti tiek, kad galėtų įkurti savo verslą, plėsti savo galimybes.
Pažintys, pažintys ir dar kartą pažintys…
Su žmona Šiauliuose gyvenantis Čarlis pernai susilaukė dukrelės. Žmona čia atvyko susipažinti su vyro tėvais.
„Mes susipažinome internetu, bendravome apie pusę metų. Tada aš nuvykau į Kiniją ir ten susituokėme. Internetinės pažintys nėra labai populiarios Kinijoje, nes jei du žmonės nori susituokti, juos pirmiausia supažindina draugai, ar bendri pažįstami. Taip yra plečiamas pažinčių ratas, kuris yra labai reikalingas. Pas jus žmonės susipažįsta patys, ne per kitus žmones. Kinijoje žmonės vienas kitą pažįsta žymiai artimiau“, – pasakojo Čarlis.
Kinijoje, kaip pasakojo Čarlis, yra labai svarbios pažintys. Žmogus nieko negali net pradėti daryti, nesusiradęs pažinčių. Tad kiekvienas stengiasi susikurti kuo platesnį pažįstamų tinklą.
Apie kinų maistą Lietuvoje
Lietuvoje ir apskritai daugelyje kinų maisto restoranų patiekalai, anot Čarlio, nėra tokie, kokie yra gaminami Kinijoje, nes ingredientų pasirinkimas yra labai ribotas.
„Kinijoje yra neįsivaizduojamas dalykas, kad kas nors valgytų šaldytą maistą. Viskas pas mus yra šviežia, ką tik pagauta, ką tik nuskinta. Europos šalyse viskas gaminama labai paprastai, labai greitai. Kinų restoranai man čia atrodo kaip greito maisto restoranai. Kinijoje yra nemažai maisto gaminimo stilių: vieni valgo daugiau jūros gėrybes, žuvį, kiti – daržoves, treti – mėsą. Pekine, pavyzdžiui, yra labai populiaru valgyti makaronus, ten, iš kur aš esu kilęs – ryžius“, – apie maitinimosi skirtumus pasakojo Xiao. – Tuo tarpu čia praktiškai visi restoranai gamina maistą pagal jūsų skonį, o ne taip, kaip daroma Kinijoje. Maistas yra tam tikra prasme adaptuojamas“. Pasiklausius tokių kino žodžių, natūraliai kyla klausimas – tai ką gi užsisakyti, jei nori paragauti tikro kiniško maisto. „Manau, Guobao vištiena su saldžiarūgščiu padažu mažai kuo skiriasi nuo originaliai gaminamos Kinijoje“, – pataria vyras.
Kone didžiausias skirtumas tarp lietuviškos ir kiniškos virtuvės yra pats gaminimo procesas. Anot Čarlio, mes viską gaminame labai paprastai ir greitai.
„Pavyzdžiui, sriuba – jūs mėgstate viską sumaišyti į vieną, mes sriubą verdame kartais net visą dieną, produktai yra pjaustomi žymiai didesniais gabalais, pavirinami, ištraukiami, tada dedami kiti. Iš mėsos stengiamasi išauti visą jos skonį verdant ilgai ir ant mažos ugnies. Kinijoje apie sriubą yra net anekdotas – jei direktorius ieško darbuotojo savo įmonei, jis būtinai turi paklausti, ar būsimas darbuotojas mėgsta sriubą. Jei taip – šis darbuotojas bus didžiulis tinginys, nes jis gali visą dieną nieko neveikti, tik virti sriubą ir po to ją valgyti“, – su šypsena veide pasakoja Čarlis.
„Aš pats nesu profesionalus kulinaras, visko išmokau iš tikro virtuvės šefo, kurį buvome pasikvietę prieš maždaug pusę metų. Dabar planuojame vėl pasikviesti profesionalų kulinarą iš Kinijos, tačiau tai labai sudėtinga. Kad pasikviesčiau darbuotoją iš Kinijos, užtrunku apie pusę metų kol viską paruošiu“, – teigė Čarlis.
Čia žmonės draugiški
„Aš dar nesuradau savo gyvenimo kelio, dar nežinau tiksliai, kuo noriu būti. Kai buvau jaunesnis, mano tėvai nemažai pinigų išleido mano mokslams, bet aš mokykloje nebuvau pavyzdingas mokinys, į universiteto nestojau. Dėl to truputį gailiuosi. Aš visuomet sekiau savo tėvams iš paskos, kai jie imdavosi kokio nors verslo, man visuomet patikdavo jiems padėti“, – apie save pasakojo Čarlis.
Čia Čarliui sunkiausia yra bendrauti su žmonėmis. Žmonių mąstymas labai skiriasi. „Sunku tai paaiškinti, galbūt taip jaučiuosi dėl to, kad aš esu svetimoje šalyje, aš nesijaučiu čia savas. Tačiau Šiauliuose, manau, žmonės yra draugiški. Kartą turėjau problemų su mašina, buvo sprogusi padanga, bet ilgai netruko, kad atsirastų žmogus su pagalba“, – džiaugėsi Xiao han Zhang.
