Jo teigimu, 1991 metų Sausio įvykiai turi būti laikomi Sovietų Sąjungos įvykdytu Lietuvos užpuolimu, o tokią poziciją tuomet buvo išsakiusi ir jo vadovaujama Aukščiausioji Taryba.
„Norėčiau pirmiausia išryškinti padėties ir veiksmų kvalifikaciją, kaip karą prieš Lietuvos Respubliką. Tai pažymima ir pabrėžta Aukščiausios Tarybos kreipimesi į pasaulį, tai yra dokumentas, kur sakoma, kad SSRS pradėjo nepaskelbtą karą prieš Lietuvos Respubliką. Jame sakoma, kad SSRS užpuolė kitą valstybę – Lietuvos Respubliką. Po kelių dienų agresoriaus vadovybė išplatino, kad Lietuva užpuolė Sovietų Sąjungą. Tas pats dabar daroma ir Ukrainos atžvilgiu“, – teisme kalbėjo V.Landsbergis.
„Agresorius turėjo sąmokslininkų ir Lietuvos vidujei“
Pasak V.Landsbergio, „agresorius turėjo sąmokslininkų ir Lietuvos viduje, dar dalyvavo agentai, bailiai, garbėtroškos trumparegiai“.
Jis priminė, kad 1991 metais Mykolo Burokevičiaus vadovaujama Lietuvos komunistų partija priėmė nutarimą pritarti perversmą rengusio vadinamojo „nacionalinio gelbėjimo komiteto“ veiksmams.
„Manau, kad aukštasis teismas disponuoja M.Burokevičiaus bylos medžiaga. Jie negalėjo nežinoti apie valstybės įstatymus. Sąmoningai juos pažeidė ir ėjo prieš valstybę. Tai čia yra karo konstatavimas ir su tuo susijusių karo nusikaltimų kvalifikacija. Kaltinamieji turi būti vertinami kaip karo nusikaltėliai“, – pareiškė V.Landsbergis.
Šiemet sausį miręs M.Burokevičius už antivalstybinę veiklą 12 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas 1999 metais. Į laisvę jis buvo išleistas 2006 metais.
Buvo ir „atviro separatizmo“ apraiškų?
V.Landsbergis teismui taip pat liudijo, kad tuo metu Lietuvoje buvo ir „atviro separatizmo“ apraiškų – kai kurių savivaldybių vadovai skelbė, kad jiems galioja sovietų įstatymai.
„Garbingas teisme, aš pirmiausia norėčiau įteikti dokumentų rinkinį. Gal teisėjams bus patogu pavartyti. Daug ką žinojau betarpiškai, po to stebėdamas įvykius ir tyrimą, kuris man atrodė nepakankamas, noriu suprasti, kad vyksta Sausio 13-oios nusikaltėlių teismas. Tegu man bus leista šį žodį pavartoti. Galbūt laikoma, kad tai neįrodyta. Manau, kad turi būti tiriamas visas nusikaltimas, ne tik dviejų pašauktų asmenų kaltė“, – apklausos pradžioje sakė V.Landsbergis.
Byloje kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui pateikti daugiau kaip 60 asmenų, dauguma iš jų teisiami už akių.
Po pietų teismas planuoja apklausti Egidijų Bičkauską, kuris buvo Lietuvos atstovas Maskvoje.
Šią savaitę teisme buvo apklausti kaltinamieji - Rusijos piliečiai Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Jie neigia kaltinimus dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. V.Landsbergis teisme sakė šių dviejų kaltinamųjų nepažįstantis.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
