Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Poetas, tautos šauklys Justinas Marcinkevičius yra geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai.
Kas liks žmonių atmintyje, tautos istorijoje ir literatūroje po 30 ar 40 metų?
Kas? JUSTINAS MARCINKEVIČIUS ar K. Sabaliauskaitė? - klausia ne vienas žmogus.
"Be Marcinkevičiaus nė viena sabaliauskaitė neužaugo, o Marcinkevičius be jų - net puolamas po mirties liko ąžuolu", - rašo J. Lago.
Kažkam net po mirties svarbu sunaikinti poetą.
"Negražiai "auginate Lietuvą", "modernieji", genderiniai, apdovanotieji, "elitiniai" rašeivos.
"Moderniosios genderinės kartos" rašytoja Sabaliauskaite, - iki kokio dugno reikia nusileisti, kad pavadintum Marcinkevičiaus trilogiją "Katedrą", "Mindaugą", "Mažvydą" - "melo ir ideologijos kūriniu"?
Pagal moderniąją Sabaliauskaitę, Marcinkevičiui negalima statyti paminklo skverelyje prie rašytojų sąjungos.
Po tokių sabaliauskaičių kliedesių "nutilo net vėjas", - rašo Robertas Šarknickas.
"Karštis smogė tiesiogiai. Tauta priblokšta. Su kokia panieka ištarti J. Marcinkevičių žeminantys žodžiai."
"Iš kur šitas pyktis ir kerštas?" Iš kur?
Suinterpretuoti "šaikos" valdymo laikais galima bet ką, pritempti bet ką - net iki didžiausio nusikaltimo.
Neramu Lietuvoje gyventi ne tik gyviems. Neramu Marijos žemėje darosi net mirusiems.
Ar bent įsivaizduoja modernioji genderinė "rašinėtoja" Sabaliauskaitė, kiek žmonių veržėsi žiūrėti "Mindaugo"? Tais laikais.
Ar Sabaliauskaitė suvokia, kokios neramios dienos už tai buvo ne tik režisieriui, aktoriams, bet ir pačiam rašytojui, laisvės šaukliui J. Marcinkevičiui?"
"Kas vyksta?" - balsu šaukia žmonės soc. tinkluose.
@kgb stukaciokas Idealu, kai geri autoriaus kūriniai atitinka jo asmenybę. Sabaliauskaitė gal ir gerai rašo, bet po tokių jos pasisakymų apie J.Marcinkevičių, visa jos kūryba man negerą poskonį įgavo. Skaitau, o šalia vis toks kvapelis sklando...
@Aš Laimontas Lainius Dinius
4 d. ·
Tuo tarpu, kai rimčiausias pavojus galimai tūno už dūrų, - nupenėti Vilniaus prOjetiniai sėdmaišininkai ir siaurapročiai pižonai bei politiniai šiknalaižytojai su el-er-tė priešakyje, užsiiminėjantys "cancel culture" ir panašiomis nesąmonėmis, kiršinimu ir organizuotai prasimanytomis kultūrinėmis-ideologinėmis muštynėmis, besistengiant apspjaudyti ir (pirmiausia) apsispjaudyti patiems, dergiant pvz Poetą, tautinius jausmus, istoriją, - šiuo klausimu .... beveik spengianti tyla.
Ir dar labiau spengiantis "pirmųjų asmenų" neveiklumas, neįgalumas ar kažkas kita ?
Kam iš tikro jie tarnauja, kokių tikslų siekia, kokio rezultato tikisi ? , - štai esminis klausimas.
Nemėgstu VL, bet šiai jo minčiai pritariu. Rašytojų skveras. Būtų gražu, pavyzdžiui, Marcinkevičiui ąžuolą pasodinti. Daug geriau negu koks šiuolaikinių moderniųjų skluptorių nežinia koks paminklas. Neduok Dieve. Juk paskutiniu metu konkursus kažkokie vamzdžių kūrėjai laimi.
@Gal „Nesiimkite tos bylos, kurioje jūs negalite būti teisėjais (Justinas Marcinkevičius)“
Arvydo Juozaičio pastangos atkreipti mūsų dėmesį į Baltijos šalių tapatybę ir dvasios stiprybę (ne per bravūrišką pseudopatriotizmą) Latvijos dainų ir šokių šventės 150 metinių proga iššaukė visuomenei naudingų diskusijų. „Šiaurės Atėnų“ redaktorė atsisakė skelbti šio kultūros leidinio steigėjo A. Juozaičio straipsnį apie tai, nes pareikšta neigiama nuomonė apie Lietuvą – sukritikuotas kultūros ministras (kurio pavardę po kelių metų kažin kas beprisimins).
Reprezentuojantis valdžią, siekiančią panaikinti Lietuvos „sovietinį reliktą“ – dainų šventes, kurių pirmoji įvyko „gūdžiais sovietmečio laikais“ – 1924 metais, kada Lietuvą dar nevaldė ir Antano Smetonos režimas.

Kultūros ministro pareigose netikėtai atsidūręs Simonas Kairys per jubiliejinę Latvijos dainų ir šokių šventę Rygoje paminėjo, kad Latvijos, Estijos ir Lietuvos dainų ir šokių šventės yra įtrauktos į JUNESKO (UNESCO – lietuvių kalbą į anglų išmainiusiems) Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, ir mestelėjo, kad šiandien Ukrainos kultūrai ir paveldui kyla nuolatinė grėsmė, kad jos išsaugojimas – tai mūsų visų reikalas, kad „Kiekvienas prarastas ukrainiečių kultūros kūrinys – tai mūsų visų praradimas.“

„Šiaurės Atėnų“ redaktorė A. Juozaičiui parašė, kad neigiama nuomonė apie Lietuvą – tai prokremliškas naratyvas. A. Juozaitis tapo prokremlišku! Kitą dieną ji paskelbė rašytoju pristatyto Vytauto Toleikio straipsnį apie poetą Justiną Marcinkevičių – dar vieną patyčią iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS), atvedusio Lietuvą į Nepriklausomybę, Žmogaus.
Netruko paantrinti ir vl tvarto eLe RTe, kurios eteryje erudite save laikanti Kristina Sabaliauskaitė rėžė iš peties: J. Marcinkevičiaus trilogija „Mindaugas, Mažvydas, Katedra“ – tai melas.

Na, taip, K. Sabaliauskaitė geriau žino istorinę tiesą – ji, matyt, tuo metu gyveno ir viską matė. Tačiau manau, kad didesnį poveikį šiam pareiškimui padarė politinė konjunktūra ir konkurencijos baimė.
Skirtingai nuo K. Sabaliauskaitės ''istorinių'' romanų, J. Marcinkevičius nesivaikė pigaus „populiarumo“ – istorinius įvykius aprašė ne per dr. K. Sabaliauskaitės aprašytus gausius įvykius lovose.

Kas yra šie ir kiti veikėjai – suprantantys, ką jie konjunktūriškai rašo, demagogai ar nemąstančios ir iškaltas frazes prieš publiką kartojančios papūgos? Asmeniškai jų nepažįstu.

Tačiau pakanka eLe RTe svetainėje(!) perskaityti kelis dešimtmečius ne Lietuvoje gyvenančios K. Sabaliauskaitės 2022 m. gegužės 15 d. pareiškimą, kad Lietuvos rašytojai ir literatai, nepasisakę dėl karo Ukrainoje, yra apsišikę tylintys avinėliai, ir supranti šios „aukštos“ kultūros eruditės lygį.
Jai ir jos bendražygiui V. Toleikiui, kurie J. Marcinkevičiaus „Mažvydą“ „galų gale“ suprato, „kaip labiausiai istorinę tiesą iškraipantį mūsų tekstą“, kultūros ministro pareigas užimančiam S. Kairiui ir „Šiaurės Atėnų“ redaktorei Giedrei Kazlauskaitei, anot kurios, „šiandien dar gajūs mitai Lietuvoje, kad politikai tik vagys, o pasaulyje politika suprantama kaip intelektualių žmonių veikla“ ir kuri „stengiasi, kad politika ir kultūra vėl suartėtų“, „drąsiai“ kalbantiems apie Ukrainą, politiką ir kultūrą, priminsiu JAV ilgamečio didžiosios politikos vilko, buvusio valstybės sekretoriaus Henrio Kisindžerio nuomonę, skelbtą 2014 m....
Na jis nori sau pasilikti pjedestalą
Tarybiniam propiesoriui iki poeto Marcinkevičiaus kaip iki mėnulio ir ne jam spręsti verta ar neverta pagerbti.
@Amžininkas tuoj J.Prigožinui statys asmeninį paminklą.Tik dar reikt palaukt,kad jis lietuvai nuveiktų kažką naudingo?


@tautos tėvas, Koks tamsta "tautos tėvas "neskaitei o jei ir skaitei tai nieko nesupratai tautos Dainiaus kūrybos
@@ Skurdas žmones suartina, turtas - išskiria…
@Amžininkas jJis nesprendzia,kodel tamsta ne i laikrasti rasai? JIs tik issako savo nuomone. Keistas zmogus esi.

Skaitomiausios naujienos




Į viršų