@kgb stukaciokas Idealu, kai geri autoriaus kūriniai atitinka jo asmenybę. Sabaliauskaitė gal ir gerai rašo, bet po tokių jos pasisakymų apie J.Marcinkevičių, visa jos kūryba man negerą poskonį įgavo. Skaitau, o šalia vis toks kvapelis sklando...

@Gal „Nesiimkite tos bylos, kurioje jūs negalite būti teisėjais (Justinas Marcinkevičius)“
Arvydo Juozaičio pastangos atkreipti mūsų dėmesį į Baltijos šalių tapatybę ir dvasios stiprybę (ne per bravūrišką pseudopatriotizmą) Latvijos dainų ir šokių šventės 150 metinių proga iššaukė visuomenei naudingų diskusijų. „Šiaurės Atėnų“ redaktorė atsisakė skelbti šio kultūros leidinio steigėjo A. Juozaičio straipsnį apie tai, nes pareikšta neigiama nuomonė apie Lietuvą – sukritikuotas kultūros ministras (kurio pavardę po kelių metų kažin kas beprisimins).
Reprezentuojantis valdžią, siekiančią panaikinti Lietuvos „sovietinį reliktą“ – dainų šventes, kurių pirmoji įvyko „gūdžiais sovietmečio laikais“ – 1924 metais, kada Lietuvą dar nevaldė ir Antano Smetonos režimas.

Kultūros ministro pareigose netikėtai atsidūręs Simonas Kairys per jubiliejinę Latvijos dainų ir šokių šventę Rygoje paminėjo, kad Latvijos, Estijos ir Lietuvos dainų ir šokių šventės yra įtrauktos į JUNESKO (UNESCO – lietuvių kalbą į anglų išmainiusiems) Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, ir mestelėjo, kad šiandien Ukrainos kultūrai ir paveldui kyla nuolatinė grėsmė, kad jos išsaugojimas – tai mūsų visų reikalas, kad „Kiekvienas prarastas ukrainiečių kultūros kūrinys – tai mūsų visų praradimas.“

„Šiaurės Atėnų“ redaktorė A. Juozaičiui parašė, kad neigiama nuomonė apie Lietuvą – tai prokremliškas naratyvas. A. Juozaitis tapo prokremlišku! Kitą dieną ji paskelbė rašytoju pristatyto Vytauto Toleikio straipsnį apie poetą Justiną Marcinkevičių – dar vieną patyčią iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS), atvedusio Lietuvą į Nepriklausomybę, Žmogaus.
Netruko paantrinti ir vl tvarto eLe RTe, kurios eteryje erudite save laikanti Kristina Sabaliauskaitė rėžė iš peties: J. Marcinkevičiaus trilogija „Mindaugas, Mažvydas, Katedra“ – tai melas.

Na, taip, K. Sabaliauskaitė geriau žino istorinę tiesą – ji, matyt, tuo metu gyveno ir viską matė. Tačiau manau, kad didesnį poveikį šiam pareiškimui padarė politinė konjunktūra ir konkurencijos baimė.
Skirtingai nuo K. Sabaliauskaitės ''istorinių'' romanų, J. Marcinkevičius nesivaikė pigaus „populiarumo“ – istorinius įvykius aprašė ne per dr. K. Sabaliauskaitės aprašytus gausius įvykius lovose.

Kas yra šie ir kiti veikėjai – suprantantys, ką jie konjunktūriškai rašo, demagogai ar nemąstančios ir iškaltas frazes prieš publiką kartojančios papūgos? Asmeniškai jų nepažįstu.

Tačiau pakanka eLe RTe svetainėje(!) perskaityti kelis dešimtmečius ne Lietuvoje gyvenančios K. Sabaliauskaitės 2022 m. gegužės 15 d. pareiškimą, kad Lietuvos rašytojai ir literatai, nepasisakę dėl karo Ukrainoje, yra apsišikę tylintys avinėliai, ir supranti šios „aukštos“ kultūros eruditės lygį.
Jai ir jos bendražygiui V. Toleikiui, kurie J. Marcinkevičiaus „Mažvydą“ „galų gale“ suprato, „kaip labiausiai istorinę tiesą iškraipantį mūsų tekstą“, kultūros ministro pareigas užimančiam S. Kairiui ir „Šiaurės Atėnų“ redaktorei Giedrei Kazlauskaitei, anot kurios, „šiandien dar gajūs mitai Lietuvoje, kad politikai tik vagys, o pasaulyje politika suprantama kaip intelektualių žmonių veikla“ ir kuri „stengiasi, kad politika ir kultūra vėl suartėtų“, „drąsiai“ kalbantiems apie Ukrainą, politiką ir kultūrą, priminsiu JAV ilgamečio didžiosios politikos vilko, buvusio valstybės sekretoriaus Henrio Kisindžerio nuomonę, skelbtą 2014 m....

@Amžininkas tuoj J.Prigožinui statys asmeninį paminklą.Tik dar reikt palaukt,kad jis lietuvai nuveiktų kažką naudingo?

@Amžininkas jJis nesprendzia,kodel tamsta ne i laikrasti rasai? JIs tik issako savo nuomone. Keistas zmogus esi.