Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
nupezęs senis jau nebesivaldo(nors nesivaldydavo ir anksčiau), pliurpia iš nuoskaudos, kad anūkėliui galiojimo laikas baigiasi.
@Šitas
anūkėlio negaila, seniui gaila partijos.
Keista kad niekas nelydi is seimos pagyvenusio zmogaus, jau nesyk taip, ar tik pinigai ir valdzia terupi
Nieko tokio gerb. Zemaitaitis pasvilins padus zydams ir Lietuva atsigaus...LOL
@Camel
Sitas durnius ilgai nebludins : jo l aukia Paksiaus likimas ?
Tai jau viesa paslaptis kad nuimti balsu
Sanarp
Kaip neleidžiama balsuoti nepilnamečiams, taip neleisčiau balsuoti ir piliečiams 80+ metų amžiaus, seni marazmatikai gali nesuprasti ką daro....
@alexx
Geriau jau seniai, nes jie ne narkomanai ir pederastai ir ne mankurtai.
ar matote kaip suvydurevo senolis ir anūkas suregavo - abu pajūto skirtingai jaunas kūnas atsparesnis tai tik suregavo bet pasėkmes jaus ilgai gali tekti kreiptis ir į mėdikus užsitesusi problėma gero nežada
Neapykantos kurstymas panašu. Reikia bausti už tokius dalykus. Matosi kad jam tryda su anukeliu konkreti. Issidave. Neapykanta liejasi per kraštus. Geriau papasakok apie vila,mortos mokyklėlės. O čia purvais drabstosi FB visą familiją. Matosi kokios vertybės
norą balsuoti už gerb. Žemaitatį. Bet negerb. Ožys, ar pats įsivaizduoja, kad per paskutinius 30 metų, Lietuvoje nebuvo labiau nekenčiamo veikėjo, kai jis.
@Dėdulė dar labiau sustiprino
Reikia suprasti šitas Žiomaitaitis labai daug nuveikė?
Kad anūkai gina Lietuvos Nepriklausomybę galime tik didžiuotis. Lietuva išsivadavo nuo rusų okupacijos. Rusų propagandistai dėl to labai triedžia.
@Lietuvis-Lietuva laisva nuo rusų
- kas kaip supranta tą laisvę -- mergina tekėdama už savo milimojo irgi galvoja kad bus laisva --, pas tėvus buvo belaisvė , o dabar belaisve tampa savo noru iki gyvos galvos , va taip ir su lietuvos valstybe -- isigilinkime į gyvenimo verpetus ir suprasime -- tautiškumas , dainos , šokiai , kalba kultūra , menas ,--- kur dingo lietuviškos dainos iš tv, ekranų , vien tik anglų ar tau ne tautos minimas , pasuose rašomos ne lietuviškos raidės kas tai ar ne lietuviško rašto naikinimas ir gauk kitų espektų , dabar lietuvos žmonės už usienietišką , amerikonišką saldainį atiduos savo tautos tėvynės dalį -- kaip kas supranta
@Lietuvis-Lietuva laisva nuo rusų
rusiškai kalbančių Vilniuje daugiau nei prie sovietų, iškabos - shopai, butikai , barberiai....
Kai dabar prisimenu... Kiek tie žmonės žinojo svarbių dalykų! Jeigu būčiau rimčiau klausęs, gal ir pats būčiau surimtėjęs. Deja...
Buvau tuomet Trečiojo amžiaus universiteto pirmakursis, vėjavaikis. Rimtos kalbos greit įgrisdavo ir palindęs po lova ardydavau senas barbes. Rūpėjo man tik moterų paslaptys...
O, kad sugrįžtų tos vėjais praleistos dienos!
Aš norėčiau išardyti pasaulį ir vėl sudėti iš naujo, bet paprasčiau. Kai išardžiau ir vėl sudėjau laikrodį, atliko daug dalių, o laikrodis atrodo taip pat.
Tai gal atliktų ir daug šalių, kurios pasauliui nereikalingos – Rusija, Sirija, Eritrėja... Niekas nežino, kur yra Eritrėja. Ta tai tikrai nereikalinga.
Iš naujo sudėtas laikrodis nebeina, bet rodo. Tai gal ir gyvenimas nebeitų, o kiekvienam gyventojui būtų nurodyta jo vieta?
Būtų geriau.
Vertindami kandidatus, prisiminkite paprastą taisyklę. Tik kvailys mano, kad žino viską ir niekada neklysta. Protingas žmogus supranta, kiek daug jis nežino ir kiek klaidų tai galėjo nulemti. Deja, Lietuvos politikai, net jei nėra kvailiai, labai atkakliai jais apsimeta.
J.Marcinkevičius
Baisu, tačiau šitaip galima apkaltinti... visą Lietuvą, nes ji visa neemigravo, neišėjo į mišką, visa neatsidūrė tremtyje. Lenkiuosi skausmui, didvyriškumui, mirčiai, praradimui. Bet aš lenkiuosi ir tiems, kurie liko, t.y. Lietuvai:
- lenkiuosi mokytojui, mokiusiam mus, o paskui - mūsų vaikus, gydytojui, gydžiusiam mūsų tėvus, kolūkiečiui, auginusiam mums duoną, simfoniniam orkestrui, atlikusiam mums Bethoveno XI-ąją, teatrui, pakvietusiam mus į premjerą... Lietuva, ačiū Dievui, netapo išdeginta žeme, čia dygo ir augo gyvenimas.
Sakom, netikras gyvenimas. Taip, reikėjo ir apsimesti, ir meluoti, ir prisitaikyti. O ar mes žinom, kas yra tikras gyvenimas? Ar maža apsimetimo, melo ir prisitaikymo šiandien, Nepriklausomoj Lietuvoj? Nebuvo, nėra ir nebus sterilaus gyvenimo. Sterili tiktai mirtis. (...)
Aš niekad nesutiksiu, kad šiandien ką nors laikytų nepilnaverčiu, neturinčiu pasitikėjimo todėl, kad nebuvo išvežtas, nuteistas, nepasitraukė į Vakarus, nepabėgo, nepasiliko ten, nors progų ir turėjo. Pasakysiu tai, ką visą gyvenimą kartojau: jeigu kur nors ir į gabalėlius mane sukapotų - aš vis tiek „susirinkčiau“ čia, Lietuvoje. Tuo labiau jeigu ji būtų pavergta ir nelaiminga. Niekada nesutiksiu, kad mus tardytų ir kaltintų tie, kas pasitraukė, kas negyveno kartu su mumis, nevalgė mūsų duonos su ašakom, nepuldinėjo nuo vieno lango prie kito, vis žiūrėdamas, kas ir iš kur ateina. Juk tokį Lietuvos likimą priėmėte jūs, jūsų karta, gerbiamieji išeiviai, tėvai ir vyresnieji broliai! Dabar jūs vadinate mūsų kartą „bestubure“ (žr. A.J.Greimas, „Baltos lankos - „Literatūra ir menas“,1991 m. rugsėjo 21 d.). Taigi jinai būtent ir laikė pagrindinį stagnacijos svorį - be stuburo, kaip žinia, nieko neišlaikysi ir nedaug bepakelsi. Kas, jei ne ši karta atvedė Lietuvą į Sąjūdį? Priešui nelinkėčiau, ką teko patirti, išjausti, išgyventi mums. Kur mes galėjome išeiti iš to, ką mums palikote? Suprantama, daugelis pasitraukdami gelbėjotės nuo Sibiro. Bet kodėl norite atimti tokią teisę iš mūsų, negi jūs galvojate, kad Lietuva 50 metų privalėjo eiti atviro priešinimosi keliu? Ir žūti? Betgi kodėl nesipriešinote jūs, kai buvo galima, kai reikėjo priešintis?
Atsimenate - 1940-aisias, kai toks pasipriešinimas būtų turėjęs prasmę. Vadinate mus prisitaikėliais, konformistais, bet juk palikote mus, pametėte, kai mums buvo po 10-15 metų. Šėtono nasruose palikote. Valstybę praradote jūs, o Tautą mes vis dėlto išsaugojom.“
Buvau tuomet Trečiojo amžiaus universiteto pirmakursis, vėjavaikis. Rimtos kalbos greit įgrisdavo ir palindęs po lova ardydavau senas barbes. Rūpėjo man tik moterų paslaptys...
O, kad sugrįžtų tos vėjais praleistos dienos!
Aš norėčiau išardyti pasaulį ir vėl sudėti iš naujo, bet paprasčiau. Kai išardžiau ir vėl sudėjau laikrodį, atliko daug dalių, o laikrodis atrodo taip pat.
Tai gal atliktų ir daug šalių, kurios pasauliui nereikalingos – Rusija, Sirija, Eritrėja... Niekas nežino, kur yra Eritrėja. Ta tai tikrai nereikalinga.
Iš naujo sudėtas laikrodis nebeina, bet rodo. Tai gal ir gyvenimas nebeitų, o kiekvienam gyventojui būtų nurodyta jo vieta?
Būtų geriau.
Vertindami kandidatus, prisiminkite paprastą taisyklę. Tik kvailys mano, kad žino viską ir niekada neklysta. Protingas žmogus supranta, kiek daug jis nežino ir kiek klaidų tai galėjo nulemti. Deja, Lietuvos politikai, net jei nėra kvailiai, labai atkakliai jais apsimeta.
J.Marcinkevičius
Baisu, tačiau šitaip galima apkaltinti... visą Lietuvą, nes ji visa neemigravo, neišėjo į mišką, visa neatsidūrė tremtyje. Lenkiuosi skausmui, didvyriškumui, mirčiai, praradimui. Bet aš lenkiuosi ir tiems, kurie liko, t.y. Lietuvai:
- lenkiuosi mokytojui, mokiusiam mus, o paskui - mūsų vaikus, gydytojui, gydžiusiam mūsų tėvus, kolūkiečiui, auginusiam mums duoną, simfoniniam orkestrui, atlikusiam mums Bethoveno XI-ąją, teatrui, pakvietusiam mus į premjerą... Lietuva, ačiū Dievui, netapo išdeginta žeme, čia dygo ir augo gyvenimas.
Sakom, netikras gyvenimas. Taip, reikėjo ir apsimesti, ir meluoti, ir prisitaikyti. O ar mes žinom, kas yra tikras gyvenimas? Ar maža apsimetimo, melo ir prisitaikymo šiandien, Nepriklausomoj Lietuvoj? Nebuvo, nėra ir nebus sterilaus gyvenimo. Sterili tiktai mirtis. (...)
Aš niekad nesutiksiu, kad šiandien ką nors laikytų nepilnaverčiu, neturinčiu pasitikėjimo todėl, kad nebuvo išvežtas, nuteistas, nepasitraukė į Vakarus, nepabėgo, nepasiliko ten, nors progų ir turėjo. Pasakysiu tai, ką visą gyvenimą kartojau: jeigu kur nors ir į gabalėlius mane sukapotų - aš vis tiek „susirinkčiau“ čia, Lietuvoje. Tuo labiau jeigu ji būtų pavergta ir nelaiminga. Niekada nesutiksiu, kad mus tardytų ir kaltintų tie, kas pasitraukė, kas negyveno kartu su mumis, nevalgė mūsų duonos su ašakom, nepuldinėjo nuo vieno lango prie kito, vis žiūrėdamas, kas ir iš kur ateina. Juk tokį Lietuvos likimą priėmėte jūs, jūsų karta, gerbiamieji išeiviai, tėvai ir vyresnieji broliai! Dabar jūs vadinate mūsų kartą „bestubure“ (žr. A.J.Greimas, „Baltos lankos - „Literatūra ir menas“,1991 m. rugsėjo 21 d.). Taigi jinai būtent ir laikė pagrindinį stagnacijos svorį - be stuburo, kaip žinia, nieko neišlaikysi ir nedaug bepakelsi. Kas, jei ne ši karta atvedė Lietuvą į Sąjūdį? Priešui nelinkėčiau, ką teko patirti, išjausti, išgyventi mums. Kur mes galėjome išeiti iš to, ką mums palikote? Suprantama, daugelis pasitraukdami gelbėjotės nuo Sibiro. Bet kodėl norite atimti tokią teisę iš mūsų, negi jūs galvojate, kad Lietuva 50 metų privalėjo eiti atviro priešinimosi keliu? Ir žūti? Betgi kodėl nesipriešinote jūs, kai buvo galima, kai reikėjo priešintis?
Atsimenate - 1940-aisias, kai toks pasipriešinimas būtų turėjęs prasmę. Vadinate mus prisitaikėliais, konformistais, bet juk palikote mus, pametėte, kai mums buvo po 10-15 metų. Šėtono nasruose palikote. Valstybę praradote jūs, o Tautą mes vis dėlto išsaugojom.“
Vytautas Landsbergis be užuolankų: „Labai aišku, už ką negalima balsuoti. Už šitų „maitaičių“ trydą“