Vidurdienį Garbės sargybos kuopa pakėlė vėliavas, iššovė tris salves. Dešimtą kartą rengiamo minėjimo dalyviai sako, kad šis sukilimas vis dar nepakankamai vertinamas.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
„Tokios pat svarbos, kaip visi didieji Lietuvos sukilimai, sėkmingi ar nesėkmingi. Sėkmingus turėjom du – vasario 16 ir kovo 11. Dėka antro dar esam nepriklausoma valstybė. Visi sukilimai buvo už laisvę, garbingi. Juos reikia minėti ir šis sukilimas taip pat“, – sakė buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
1941 merų birželį Nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Birželio sukilimo dalyviai kovojo su besitraukiančiais sovietais ir mėgino atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Laikinoji vyriausybė paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją, tačiau tikslo nepasiekė nacių Vokietijai šalyje įvedus okupacinį režimą.
„100 tūkst. Lietuvos sūnų ir dukterų ginklu stojo ginti Lietuvos ir išvaryti raudonuosius okupantus“, – kalbėjo sukilimo dalyvio sūnus Gediminas Ruzgys.
„Šimtai Lietuvos karių, buvusių sukilėlių paaukojo savo gyvybes. Sausio 13 minime, kur žuvo 14 žmonių, Medininkuose žuvo muitininkai ir policininkai. Ir šį faktą turime minėti, žmonės aukojosi už Lietuvos laisvę“, – pabrėžė Seimo komiteto pirmininkas, konservatorius Arvydas Pocius.
Atsivežė ir kovoms pritaikytus keturračius
Į minėjimą šauliai atsivežė ir kovoms pritaikytus keturračius.
„Šitie keturračiai yra beveik vienintelė technika, su kuria galima pabėgti nuo drono. Jei miškinga vietovė, gali išvengti drono, atviram lauke sunkoka būtų“, – sakė šaulys Vladas Sakalauskas.
Minėjimo išvakarėse Nacionalinio susivienijimo atstovai ant Vilniaus apygardos teismo sienos pritvirtino šią atminimo lentą sukilimo organizatoriui pulkininkui Kaziui Škirpai, nors savivaldybės leidimo šiam veiksmui negavo.
„3 metus rašomi prašymai, kurti tyla, negalėjo būti leista tyčiotis iš vieno didžiausių Lietuvos žmonių. Pasielgėme sąjūdiniu stiliumi. Jei valdžia akla ir kurčia, piliečiai turi imtis atsakomybės ir parodyti iniciatyvą“, – sakė Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas.
„Tai tam tikras iššūkis, atskira viena grupė padarė. Jei kiekviena grupė kabins savo atminimo lentas, galime susilaukti labai įvairių...“ – nutylėjo V. Landsbergis.
Birželio sukilimo įvykių metu Lietuvoje prasidėjo ir pogromai prieš žydus. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė reikalauja lentą nukabinti ir grasina skųstis tarptautiniu mastu. Savivaldybės Istorinės atminties komisijos vadovė lentą žada nuimti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
