Vyriausybė puikuojasi „istoriškai geriausiais“ rezultatais, opozicija žeria kritiką

Premjeras Saulius Skvernelis Seimui ketvirtadienį pristatė antrąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą. Joje daugiausiai dėmesio ir pagyrų sulaukė pernai augę šalies ekonominiai rodikliai ir Vyriausybės įgyvendinamos reformos švietimo bei sveikatos apsaugos srityje.

„Noriu pabrėžti, kad tai nėra ministro pirmininko veiklos ataskaita, tai Vyriausybės darbai, kuriuos įgyvendinome kartu su Seimu“, – pradėdamas ataskaitą sakė S. Skvernelis.

Didžiausi laimėjimai – ekonomikoje

2018-ųjų metų Vyriausybės veiklos ataskaitoje S. Skvernelis kaip didžiausią laimėjimą išsiskiria ekonominius pasiekimus ir teigia, kai kuriose srityse pavyko pasiekti „istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis“.

Išskiriama, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo tempas pernai siekė 3,4 proc., nedarbo lygis krito iki 6,2 proc., šalies darbo užmokestis augo 9,6 proc., suvaldytas maisto kainų augimas.

„Kaupiami finansiniai rezervai krizių prevencijai, kurie šių metų pabaigoje sudarys 1,5 mlrd. eurų, jeigu šalį ištiktų krizė“, – pridūrė S. Skvernelis.

Palyginti su 2017 m. valstybės remiamos pajamos didėjo 20 proc. (nuo 102 iki 122 eurų), vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui išaugo 23,5 proc. (nuo 65 iki 80 eurų). Taip pat augo vidutinė senatvės pensija – 2018 m. ji padidėjo nuo 255 eurų (2016 m.) iki 319 eurų (2018 m.).

Sveikata ir švietimas

Taip pat premjeras teigia, kad Vyriausybė daug dėmesio skyrė kurti šeimai palankią aplinką, mažinti skurdą bei didinti gimstamumą. Įvestos finansinės paskatos pirmajam būstui regionuose įsigyti, nuo 30 iki 50 eurų padidinti vaiko pinigai, siekiant paskatinti įvaikinimą Lietuvoje, nuo 2018 m. pradėta mokėti 304 eurų išmoka įvaikinus vaiką.

„Atlikti darbai, tiesiogiai nukreipti į skurdo, socialinės atskirties mažinimą, žmonių sveikatos ir gyvenimo sąlygų gerinimą“, – teigė premjeras.

REKLAMA

Kalbėdamas apie pokyčius sveikatos srityje, S. Skvernelis išskyrė trumpesnes eiles pas gydytojus, mažėjusias vaistų kainas, papildomą vaistų kompensavimą. Per dvejus metus viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 307 eurais (20 proc.), o slaugytojų – 179 eurais (23 proc.).

„Trumpėja eilės pas gydytojus, praėjusių metų pabaigoje aps šeimos gydytoją per septynias dienas pateko 89 proc. visų asmenų“, – teigė premjeras.

Nors pedagogų bendruomenė pernai aršiai kritikavo naują etatinio apmokėjimo medelį, S. Skvernelis teigė, kad mokytojų vidutinis bruto darbo užmokestis 2018 m. buvo 14 proc., arba 136 eurais didesnis nei 2017 m. Vykdant švietimo ir mokslo sistemos struktūrinę reformą, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti skirta 23 mln. eurų ir tai leido padidinti atlyginimus vidutiniškai 20 proc.

„Buvo pertvarkomas universitetų tinklas, siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kokybę ir tarptautinį konkurencingumą“, – sakė premjeras.

Kova su korupcija ir naujos investicijos

Nepaisant valdžios užsibrėžto tikslo kovoti su korupcija, pagal korupcijos suvokimo indeksą pernai Lietuva liko 18 vietoje iš 28 ES valstybių. S. Skvernelio teigimu, Vyriausybės žengti žingsniai turėtų šią situaciją keisti. Tarp išvardintų priemonių – kovai su korupcija skirtų institucijų stiprinimas, kalėjimų sistemos pertvarka, lobizmo, politinių partijų finansavimo įstatymų projektų parengimas, viešųjų pirkimų centralizavimas, nuo 2019 m. sausio įsigaliojęs Pranešėjų apsaugos įstatymas.

Kaip vieną didžiausių laimėjimų S. Skvernelis išskyrė Lietuvos įvertinimą Pasaulio banko 2018 m. paskelbtame „Doing Business 2019“ reitinge. Čia Lietuva yra 14 tarp 190 šalių ir yra viena iš pasaulio valstybių, kuriose verslo sąlygos palankiausios. Tai aukščiausias kada nors Lietuvos gautas įvertinimas šiame reitinge.

„Kaip ir pernai, verslo aplinkos gerinimo srityje pasiekti geri rezultatai. Europos inovacijų švieslentėje Lietuva įvardinama kaip šalis, kurios inovacijos veiklos augimas 2010–2017 metais buvo sparčiausias“, – sakė premjeras.

REKLAMA

Kalbėdamas apie investicijų pritraukimą į S. Skvernelis teigė, kad, pritraukiant naujus tarptautinių investicijų projektus, Lietuvoje sudarytos galimybės sukurti beveik 5 tūkst. naujų darbo vietų, o dvigubai išaugęs startuolių skaičius pritraukė 183 mln. eurų investicijų.

Opozicija įžvelgia darbo spragų

Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen premjero teiravosi, ar jis tikrai mano, kad švietimo srityje pavyko pasiekti laimėjimų, kai naujasis mokytojų apmokėjimo modelis iššaukė net mitingus.

„Suprantu, kad Vyriausybės ataskaitų žanras verčia jus ieškoti pasiekimų ten, kur jų galbūt net nėra, ir užmerkti akis į kai kurias akivaizdžias problemas. Ataskaitoje ypač akcentuojate kai kurias sritis, kuriose įžvelgiate pasiekimus, tarp jų išskirčiau švietimą. Priminsiu kolegoms, kad etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įvedimas, kuriam buvo nepasiruošta, sukėlė neregėtą chaosą mokyklose, mokytojų streikus ir didžiausią jūsų Vyriausybės krizę, kuri pareikalavo trijų ministrų galvų. Ar tikrai manote, kad 2018 m. situacija švietimo srityje gerėjo?“, – klausė V. Čmilytė Nielsen.

Premjeras pripažino, kad pokyčiai švietimo srityje nebuvo lengvi, o kiekviena reforma iššaukia natūralų pasipriešinimą.

„Noriu priminti batalijas, kuris vyko čia, Seime, kada buvo teikiamas įstatymo projektas, buvo daroma viskas, kad laiko pasirengimui būtų kaip įmanoma mažiau“, – replikavo S. Skvernelis.

Konservatorė Gintarė Skaistė premjerui sakė, kad iš jo pristatymo pasirodė, kad egzistuoja dvi paralelinės realybės – vienoje gyvena Lietuvos žmonės, kitoje – Vyriausybė, įsivaizduodama, kad jai sekasi taip, kaip planuota.

Liberalas Kęstutis Glaveckas pastebėjo, kad jam žiūrint iš šalies premjero galia atrodo pakankamai silpna, o premjeras netęsi savo kadencijos pradžioje duotų pažadų mažinti biurokratinį aparatą.

„Ar nereikėtų jums šiemet tas ministerijas sujungti ir apskritai sumažinti tą biurokratijos skaičių?“, – klausė K. Glaveckas.

REKLAMA

„Nenorėčiau sutikti, kad biurokratų skaičius sparčiai auga, yra mažėjimas. Noriu priminti, kad galėsime kalbėti apie pokytį šių metų pabaigoje. Sausio 1 dieną pradėjo veikti naujas Valstybės tarnybos įstatymas, kuris suteikia institucijoms esminį įrankį motyvuoti darbuotojus darbo užmokesčiu. Todėl pokytis neišvengiamai bus“, – atsakė S. Skvernelis.


Rašyti komentarą...
K
Komemtatore
2019-04-11 11:45:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip kritikos nezers juk visa nepriklausomybes laika buvo skurdinami zmones ir valstybe o dabar zmones atsigauna prie sios valdzios ir valstybe prades lipti is duobes tai ir baisu pasidare nes zmones pamate kad yra geriasniu vadovu ir galima geriasnius issirinkti
Atsakyti
-5

E
Ema
2019-04-11 11:50:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pokyčiai vyksta ir paneigti negalima
Atsakyti
-4

v
vania
2019-04-11 12:05:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
per tuos du su puse metų padaryta daugiau nei liberastsocdemkonservatnykai padarė per 25 metus. taip, ne viskas gerai padaryta, taip yra viena kita nesąmonė, bet bendras vaizdas yra vistiek labiau teigiamas. tai tiek
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų