VSD finansavimas pastaruosius trejus metus pastebimai augo. 2013 m. valstybė VSD skyrė apie 18, 08 mln. Eur, 2014 m. finansavimas augo iki daugiau 23,5 mln. Eur. Šiemet VSD skirtos lėšos siekė apie 23,7 mln. Eur.
Vis dėlto, formuojant kitų metų biudžetą, VSD valstybės prašo papildomų lėšų žvalgybos veiklai. Kokioms žvalgybos priemonėms ir kokios papildomos sumos kitų metų VSD biudžetui reikia, kol kas neatskleidžiama, tačiau departamento papildomą finansavimą šią savaitę aptarę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai užsimena, kad VSD pabėgėlių krizės Europoje kontekste atsiras daugiau iššūkių.
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Kalbama, kad daugiausia tai gali būti asmenys, bėgantys iš karinių konfliktų draskomos Sirijos, Irako ir Eritrėjos.
Agentams teks dirbti daugiau
NSGK narys Arvydas Anušauskas portalui tv3.lt patvirtino, kad komitetas, išklausęs VSD vadovybės, pritarė jų prašymui padidinti departamento finansavimą kitąmet ir rekomenduos tai daryti Vyriausybei.
„Tai finansinis klausimas, nes, norint įgyvendinti kai kurias užduotis, reikia elementaraus finansavimo. Kaip sakome, norai gali būti dideli, bet neparemti resursais, taip ir liks norais. Šiuo atveju siejama su bendra situacija ir krašto apsauga, nes tai yra tokie susisiekiantys indai“, – sakė A. Anušauskas.
„Iš tikrųjų padėtis yra labai liūdna. Automobilių parko, pavyzdžiui, maždaug 70 procentų yra senesni negu 11 metų. Nutuokiat kokį operatyvinį darbą tenka dirbti pareigūnams su tokiais laužais? [...] Padėtis yra įtempta ir šiaip jau šnipinėjama vos ne atvirai, ir tam tikro diplomatinio korpuso nariai tame dalyvauja, tai įsivaizduojate“, – apie padėtį VSD kalbėjo kitas NSGK narys Vytautas Antanas Matulevičius.
Anot jo, VSD prašomo papildomo finansavimo dalis galėtų siekti maždaug vieną dvidešimt penktąją dalį šiemet skirtų asignavimų.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, NSGK narys Darius Petrošius pabrėžė, kad VSD iš esmės šiuo metu turi lėšų tik būtiniausioms išlaidoms, o iššūkių saugumiečiams nemažėja.
„Galime kalbėti apie pabėgėlių krizę ir iššūkius, kurie mūsų laukia, tai ir Valstybės saugumo departamentas turi įnešti savo indėlį. [...] Iki šiol mes tokio iššūkio neturėjome. Jeigu mes turime su tuo iššūkiu susitvarkyti, tai, vadinasi, turės dirbti žmonės su šita sritimi. Mes patys puikiai suprantame, jeigu kalbėtume apie tuos pačius sirus, tai Sirijos, kaip valstybės, šiuo metu nėra. Vadinasi, nėra informacijos, nėra ir duomenų bazių“, – kalbėjo D. Petrošius.
„Atsiras ir iššūkiai su radikaliai nusiteikusiomis grupuotėmis, asmenimis ar grupėmis ir mūsų valstybėje. Kaip bebūtų – ar priimti pabėgėlius, ar atsisakyti – radikalai savo poziciją kažkokią užims ir bendrame informaciniame fone bandys kažkaip menkinti bet kokią mūsų valstybės poziciją“, – komentavo Seimo narys.
Buvęs vadovas: VSD turi ne prašyti, o reikalauti
Portalo tv3.lt kalbintas buvęs VSD direktorius Mečys Laurinkus neslėpė neabejojantis, kad Lietuvai priėmus pabėgėlius, žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnams darbo padaugės. Anot jo, radikalizmo, terorizmo grėsmė pabėgėlių krizės kontekste Lietuvai yra tikrai aktuali.
„Tai yra reali grėsmė islamo valstybės gretose. Yra daug iš Europos valstybių atkeliavusių ir ten prisišliejusių ir iš Rusijos labai daug. Aišku, kad jie grįžta ir grįš.
Būtų visiškai keista galvoti, kad islamo valstybė nepasinaudos pabėgėlių srautais. Aišku, kad naudosis ir naudojosi, naudojasi, jau pasinaudojo. Esu tuo tikras šimtu procentų. Tai yra faktas. Būtų didžiulė klaida ignoruoti tai“, – aiškino M. Laurinkus.
Pasak buvusio VSD vadovo, šiuo metu Lietuvai būtina nutarti, kuri institucija turėtų būti atsakinga už terorizmo prevenciją, kas galėtų koordinuoti šiuos klausimus. Tuo metu VSD, pasak M. Laurinkaus, skirti papildomų lėšų privalu.
„Aš šimtu procentų pritariu ne tik prašymui papildomų lėšų, bet aš pasiūlyčiau ne tik prašyti, bet reikalauti“, – akcentavo pašnekovas.
Nori pabaigti statyti „lietuviškąjį pentagoną“
Kaip informavo NSGK narys D. Petrošius, komiteto posėdyje kartu su VSD vadovais kalbėta ir apie departamento rūmų Pilaitės mikrorajone statybas.
Anksčiau skelbta, kad 2005 m. sutartinė NATO standartus atitinkančio VSD štabo statybos darbų sąmata siekė apie 195,3 mln. Lt arba maždaug 56,6 mln. Eur. Pastato statybos darbus anksčiau planuota baigti 2007 metų gruodžio 31 d., tačiau šio plano įvykdyti nepavyko. Buvo kalbama, kad vilčių baigti slaptą objektą yra 2010 m., tačiau 2009 m. Lietuvą užgulusi ekonominė krizė VSD rūmų pabaigtuves sužlugdė, o pastato sąmatą teko sumažinti.
Kaip savo ataskaitose nurodo VSD, iki 2013 m. pabaigos pastato Pilaitėje statybų darbams iš viso yra išleista 123,8 mln. Lt arba apytiksliai 35,9 mln. Eur. Vis dėlto, buvęs VSD direktorius Gediminas Grina buvo pareiškęs, kad ši suma iš tikrųjų yra gerokai didesnė. Pareigūnas užsiminė, kad iki šiol statomiems saugumiečių rūmams sostinės pakraštyje jau išleista daugiau negu 300 mln. Lt arba 86,9 mln. Eur.
Šiuo metu numatoma, kad VSD rūmai turėtų būti baigti statyti 2020 m. ir kad būtų pasiektas šis tikslas reikia apie 41,3 mln. Eur.
NSGK atstovo D. Petrošiaus manymu, ar pavyks 2020 m. užbaigti VSD rūmų statybas, nėra aišku. Vis dėlto, anot Seimo nario, pastatą užbaigti statyti būtina.
„Ar mes baigsime 2020 metais, ar ne, niekas negali pasakyti. Tai yra tik lūkesčiai. Matosi tai, kad iš tikrųjų iki kitų metų aš manau, kad Valstybės saugumo departamentas, o galbūt ir kitos panašios institucijos ten jau gyvens, nes jis bus skaidomas į korpusus ir ten gyvenimas pradės virti, nes ten, kur gyvena šiandien Valstybės saugumo departamentas, visiškai neatitinka jokių normų, jokių reikalavimų“, – kalbėjo D. Petrošius.
