„Paaiškėjo, kad techniniai sprendimai ir kiti parengiamieji darbai, kuriuos reikia atlikti siekiant užtikrinti, jog užsieniečiai galėtų registruotis vizitui į išorės paslaugų teikėjo centrą Nigerijoje, pareikalautų daugiau laiko ir finansinių išteklių nei buvo prognozuota“, – teigiama antradienį išplatintame ministerijos pranešime.
Anot VRM, susidarytų neproporcingai didelė administracinė našta, vertinant prognozuojamus užsieniečių srautus – iki 250–300 žmonių per metus.
„Atsižvelgiant į tai, Vidaus reikalų ministerija neplanuoja nuo 2024 metų sausio 1 dienos atidaryti išorės paslaugų teikėjo centrą Nigerijoje“, – teigiama pranešime.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlė tęsti iki liepos 1 dienos šioje Vakarų Afrikos valstybėje veikusių Lietuvos vizų centrų veiklą ir atidaryti ten išorės paslaugų teikėjo padalinį, kuriame būtų galima teikti prašymus dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.
Be to, poreikį sudaryti sąlygas Nigerijoje užsieniečiams pateikti prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje nurodė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovai.
Anot VRM, į Lietuvą norintys atvykti Nigerijos piliečiai dėl nacionalinių vizų arba leidimų laikinai gyventi išdavimo ir toliau gali kreiptis į kitose valstybėse esančius išorės paslaugų centrus.
Išorės paslaugų teikėjo centrai šiuo metu veikia 34 valstybėse: Albanijoje, Argentinoje, Armėnijoje, Australijoje, Azerbaidžane, Brazilijoje, Indijoje, Izraelyje, Filipinuose, Japonijoje, Jordanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje, Kirgizijoje, Kazachstane, Libane, Malaizijoje, Moldovoje, Naujoje Zelandijoje, Nepale, Pietų Afrikos Respublikoje, Pietų Korėjoje, Sakartvele, Singapūre, Šri Lankoje, Tadžikistane, Tailande, Taivane, Turkijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Venesueloje.
