Trečiadienį vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas ir Viešojo saugumo grupės vadovas Darius Domarkas pateikė atsakymus į dažniausiai visuomenei kylančius klausimus dėl nepaprastosios padėties.
Ką labiausiai ribojimai palies?
Bendraudami su pasienio savivaldybių administracijomis gyventojai užduoda nemažai klausimų, kam nepaprastosios situacijos reikia. Anot V. Dmitrijevo, matant tam tikras šaliai kylančias grėsmes būtina imtis papildomų įrankių.
„Tikslas šios situacijos yra orientuotas į neteisėtos migracijos suvaldymą. Mes pasiūlėme atskiras priemones, kurios mums reikalingos – susijusios su asmens laisvių ir teisių suvaržymu“, – sakė V. Dmitrijevas.
Nepparastoji padėtis galioja Lietuvos pasienio ruože ir penkis kilometrus į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
„Draudimas asmenims lankytis yra numatytas 5 km. teritorijoje, konkrečiai – pasienio ruože. Gali būti išskirtiniai atvejai, kai tam lankymuisi reiks leidimo ir tą išduos Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Taip pat draudžiamas ir bet koks transporto judėjimas, bet tai susiję ir su draudimu lankytis be leidimo“, – pridūrė jis.
Viceministras taip pat nurodė, kad daugiausiai klausimų kilo Druskininkų rajono gyventojams. Pagrindinis jiems iškilęs klausimas buvo apie apgyvendinimą kurorto teritorijoje ir judėjimą pačiame mieste
.„Jokių apribojimų mūsų gyventojai tikrai nepajus ir apribojimų lankytis šiame mieste tikrai nebus, išskyrus tai, kad gali atsirasti tam tikru momentu ir daugiau pareigūnų, ir pareigūnų poreikio patikrinti asmenis, transportą, reaguoti į tam tikras situacijas. Bet vėlgi, tai reikalinga tam, kad suvaldytume neteisėtos migracijos ekstremalią situaciją, jeigu mes turėtume informacijos apie tai, kad yra atgabenami migrantai, juos išvežti atvežami pavėžėjai“, – patikino V. Dmitrijevas, teigdmaas, kad visos priemonės – tik papildoma kontrolė, nebūsianti nukreipta į Lietuvos gyventojus.
„Galbūt papildomų klausimų gali iškilti su Šalčininkų rajono savivaldybe, nes visas Šalčininkų miestas papuola į pasienio zoną – į 5 pirmus kilometrus. Kyla klausimų, ar visiems gyventojams, ar aplinkinių kaimelių, miestelių gyventojams, atvykus į Šalčininkus reikės leidimo.
Tai taip, mes tą situaciją numatėme ir kalbamė su VSAT, kad būtų išduodami bendro pobūdžio leidimas, kuris įtrauks įvairias įmones, kur yra darbovietės, komunalinės ar greitosios medicinos paslaugos – tai būtų aptarta bendrame leidime. Kalbamės ir apie tai, kad į leidimą pakliūtų ir Šalčininkų rajono gyventojai – kad kiekvieną kartą dėl rajono gyventojų apsilankymo pačiame miestelyje leidimo išdavinėti nereikėtų. Vėlgi, jei tai būtų gyventojai iš kitų miestų, šį leidimą reiks gauti“, – pabrėžė jis.
Zonose, kurios priskirtos nepaprastosios padėties teritorijoje, būtina bus turėti asmens tapatybės dokumentą. Taip pat gyvenantiems – deklaravimo pažymą, darbuotojams – darbuotojo pažymėjimą, išrašą.
„Kartais yra tokių klausimų, ar galima lankyti tėvus gyvenančius tose teritorijose, tai tokiais atvejais reiks atskiro VSAT leidimo ir turėti dokumentą, įrodantį, kad jie ten gyvena“, – pridūrė viceministras.
„Pagrindinis mūsų tikslas – apsaugoti valstybės sieną ir užtikrinti tai, kad nebūtų galimybės neteisėtai kirsti jos. O neteisėtai bandantiems kirsti asmenims būtų užkirstas tam kelias ir jie būtų grąžinti į Baltarusijos teritoriją“, – kalbėjo jis.
Dėl susirinkimų laisvės taip pat buvo keliama daug įvairiausių klausimų. Gyventojus neramino, ar galės toliau vykti įvairūs kultūriniai renginiai. Tačiau viceministras pabrėžia, kad kultūriniai renginiai nepatenka į šią sąvoką, todėl jie galės vykti ir toliau.
Dėl papildomo saugumo užtikrinimo migrantams bus ribojamas mobilusis ryšys
Mobiliojo ryšio blokavimas migrantų apgyvendinimo vietose bus vykdomas interneto atjungimu arba telefonų paėmimu.
„Šiuo metu VSAT rengia įstatymų projektą būtent šiuo klausimu. Jo tikslas – rizikų valdymas ir telefono ryšio blokavimas. Tikrai taip nebus, kad surinksime visus telefonus, nes mes puikiai suprantame, kad telefonų surinkimas gali iššaukti didesnius neramumus, nepasitenkinimą ir mes turėsime rimtą situaciją. Viskas bus daroma atsižvelgiant į rizikas. Drastiškų priemonių tikrai nebus ir mūsų tikslas šias priemones orientuoti būtent į tuose centruose pagyvendintus asmenis, o ne gyventojus“, – trečiadienį sakė Viešojo saugumo grupės vadovas Darius Domarkas.
„Mūsų tikslas – kad pagalba gyventojams nesustotų. Vakar turėjome pokalbį ir su Sveikatos apsaugos ministerija iš greitosios pagalbos paslaugų pusės, tai jie sudėlios visus algoritmus, kad tęstinumas tų paslaugų išliktų ir asmenys nenukentėtų.
<…> Bus budinčios ir medikų komandos, jei prireiktų skubių sveikatos paslaugų (kariams, dirbantiems pasienyje – aut. past.)“ ,– pridūrė jis.
Dalyje Lietuvos įvesta nepaprastoji padėtis
Seimo sprendimu dalyje Lietuvos dėl migrantų antplūdžio nuo trečiadienio mėnesiui įvedama nepaprastoji padėtis.
Nuo šių metų lapkričio 10 d. 00:00 iki gruodžio 9 d. 00:00 pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo bei užsieniečių apgyvendinimo vietose ir 200 metrų aplink juos įvedama nepaprastoji padėtis.
Nepaprastosios padėties metu:
- užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams ribojama teisė susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu, išskyrus kreipiantis į Lietuvos Respublikos valstybės institucijas ir įstaigas;
- užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams draudžiama gauti ir skleisti informaciją, išskyrus kreipiantis į Lietuvos Respublikos valstybės institucijas ir įstaigas;
- asmenims ribojamos galimybės vykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat šioje teritorijose deklaruoti gyvenamąją vietą; asmenims ribojama galimybė organizuoti ir rinktis į susirinkimus teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis.
Taip pat nepaprastosios padėties metu numatomi:
- valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka siekiant pašalinti dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią grėsmę visuomenės rimčiai;
- valstybės sienos apsaugos sustiprinimas. Sustiprinus valstybės sienos apsaugą asmenys, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną nenustatytose vietose ir esantys nepaprastosios padėties teritorijoje, į šalies teritoriją negali būti įleidžiami;
- transporto priemonių, neturinčių Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimo judėjimo uždraudimas teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis; draudimas atvykti į teritorijos, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, pasienio ruožą. Išimtiniais atvejais esant pagrįstam asmens prašymui Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimu atvykimas į šią teritoriją galimas.
- Draudimas netaikomas ir leidimas nereikalingas asmenims, gyvenantiems, turintiems nekilnojamą turtą bei turintiems tai patvirtinančius dokumentus. draudimas pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis; susirinkimų draudimas teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis;
- transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą; ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių, priklausančių teisę juos laikyti turintiems asmenims, laikinai paėmimas nepaprastosios padėties.
VRM atsako į pagrindinius 22 gyventojams kylančius klausimus
Pranešime spaudai VRM pateikia atsakymus į pagrindinius gyventojams kylančius klausimus dėl nepaprastosios padėties įvedimo.
1. Kas yra nepaprastoji padėtis ir kodėl ji įvedama?
Nepaprastoji padėtis įvedama pirmą kartą Lietuvos istorijoje. Ši priemonė yra būtina siekiant suvaldyti neteisėtos migracijos krizę, kurią sukėlė įvykiai Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, nes tokia grėsmė reali ir Lietuvos pasienyje. Be to, matomos sąsajos su neramumų kurstymu neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose ir pasienio teritorijose kelia pavojų visuomenės rimčiai. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – užkardyti galimas grėsmes, kylančias dėl migrantų antplūdžio.
2. Kiek laiko truks nepaprastoji padėtis?
Nepaprastoji padėtis truks vieną mėnesį, t. y. iki 2021 m. gruodžio 9 d. 00:00 val.
3. Kiek kilometrų apima pasienio ruožas?
Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą pasienio ruožas – iki 5 km pločio teritorija.
4. Kur įvedama nepaprastoji padėtis?
Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą pasienio ruožas – iki 5 km pločio teritorija nuo išorinės Lietuvos sienos. Siūloma nepaprastąją padėtį įvesti Lietuvos pasienio su Baltarusija ruože ir papildomai 5 km pločio teritorijoje į šalies gilumą.
5 km atstumu nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos (t. y. pasienio ruože) judėti bus galima tik su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT) išduodamais leidimais. Asmenims, gyvenantiems šiame ruože ir turintiems nekilnojamojo turto, leidimų nereikės, tačiau būtina su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir gyvenamosios vietos deklaracijos pažymėjimą ar nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus.
5. Kokie pagrindiniai nauji įpareigojimai ar ribojimai atsiranda gyventojams, kurių namai yra 200 m atstumu nuo migrantų centrų?
Gyventojams didelių nepatogumų nekils, tačiau ribojama susirinkimų laisvė šioje teritorijoje, taip pat numatomas draudimas pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą nepaprastosios padėties laikotarpiu, deklaruojant ją nepaprastosios padėties teritorijoje.
6. Ar galima bus patekti į nepaprastosios padėtie zoną?
Patekti į pasienio zoną bus galima tik su VSAT išduodamais leidimais. Asmenims, gyvenantiems šiame ruože ir turintiems nekilnojamojo turto, leidimų nereikės, tačiau rekomenduojama turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir gyvenamosios vietos deklaracijos pažymėjimą ar nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus. Patekimas į kitą nepaprastosios situacijos zoną – 5 km pločio nuo pasienio ruožo į šalies gilumą esančią teritoriją – neribojamas, tačiau šioje zonoje galimi patikrinimai, siekiant nustatyti neteisėtų migrantų gabenimą. Dėl patekimo į apgyvendinimo objektus, kuriuose paskelbta nepaprastoji padėtis, taikomos jų veiklą reglamentuojančios taisyklės.
7. Ar vietos gyventojams reikės turėti leidimus patekti ar judėti teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis?
Ne, leidimų gyventojams nereikės, tačiau privaloma su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir gyvenamosios vietos deklaracijos pažymėjimą ar nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus.
8. Kaip galima gauti leidimą patekti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis?
Leidimas judėti reikalingas tik 5 km atstumu nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos esančioje pasienio zonoje, į šią teritoriją neribojamai patekti galės tik šioje teritorijoje gyvenantys asmenys ir asmenys joje turintys nekilnojamojo turto. Kiti asmenys patekti į šią teritoriją galės tik gavę VSAT leidimą. Dėl patekimo į apgyvendinimo objektus, kuriuose paskelbta nepaprastoji padėtis, taikomos tų objektų veiklą reglamentuojančios taisyklės.
9. Kokios priežastys leistų žmonėms prašyti VSAT leidimo atvykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis?
Asmenys, kurie nėra nepaprastosios padėties teritorijos pasienio zonos gyventojai ir neturi joje nekilnojamojo turto, patekti į šią zoną galės tik turėdami svarbią priežastį. Kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.
10. Ar galima bus lankyti gimines, gyvenančius pasienio zonoje?
Svarbu akcentuoti, kad nors pasienyje susidariusi padėtis ir yra kontroliuojama, tačiau kelia saugumo rizikų, taip pat būtina užtikrinti netrukdomą pareigūnų darbą saugant sieną, todėl rekomenduojama susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.
11. Ar galės lankytis Nevyriausybinės organizacijos (NVO) teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis?
Jei NVO norės patekti į pasienio zoną, turės gauti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) leidimą. Patekti į kitas teritorijas leidimas nereikalingas. Dėl patekimo į užsieniečių apgyvendinimo objektus, kuriuose paskelbta nepaprastoji padėtis, taikomos tų objektų veiklą reglamentuojančios taisyklės.
12. Ar bus galima važiuoti į sanatoriją Druskininkuose?
Taip, bus galima. Leidimas judėti reikalingas tik 5 km atstumu nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos esančioje zonoje.
13. Ar nebus ribojamas krovinių eismas?
Krovinių eismas ribojamas nebus.
14. Ar galima bus vykti į sodybą, esančią pasienio zonoje?
Galima, jei turimi jos nuosavybės dokumentai ir esama jos savininku arba jei gautas VSAT leidimas. Tačiau svarbu akcentuoti, kad nors pasienyje susidariusi padėtis ir yra kontroliuojama, tačiau kelia saugumo rizikų, taip pat būtina užtikrinti netrukdomą pareigūnų darbą saugant sieną, todėl rekomenduojama susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.
15. Kokie dokumentai reikalingai asmeniui, norinčiam įrodyti, kad jis gyvena teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis?
Rekomenduojama turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir gyvenamosios vietos deklaracijos pažymėjimą ar nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus.
Pastaba: fiktyviai deklaruoti gyvenamąją vietą draudžiama.
16. Ar teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, gali būti ribojamas mobilusis ar interneto ryšys?
Šis ribojimas galėtų būti taikomas tik neteisėtiems migrantams, esantiems apgyvendinimo vietose, siekiant užtikrinti Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ 2 straipsnio 1 punkto nuostatų įgyvendinimą.
17. Ar galima organizuoti viešuosius, kultūrinius, privačius renginius, susirinkimus teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis?
Seimo nutarime „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ numatytas susirinkimų draudimas teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis. Susirinkimas šiame kontekste suprastinas tik atsižvelgiant į Susirinkimų įstatyme pateiktą sampratą, kad tai taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir viešajai nuomonei laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, draudžiami tik susirinkimai, patenkantys į Susirinkimų įstatymo draudimų taikymo sritį, kiti renginiai nėra draudžiami.
18. Ar bus galima patekti pas gydytoją / notarą ir kt.?
Priklausomai nuo teritorijos, į kurią norima patekti, taikomi skirtingi reikalavimai. Norint patekti į pasienio ruožą, VSAT leidimas reikalingas, kitur leidimas nereikalingas. Išduodant leidimus, dėl kiekvieno atvejo bus sprendžiama individualiai, tačiau bus būtina turėti tą atvejį pagrindžiančius dokumentus.
19. Ar galės vykti suplanuoti kultūriniai renginiai Šalčininkų ir Eišiškių miestuose?
Taip, suplanuoti renginiai, jeigu tai nėra susirinkimai, galės vykti.
20. Ar į Šalčininkų rajono savivaldybės teritoriją (Šalčininkų miestą) galės atvykti iš anksto pakviestos delegacijos iš Lenkijos Respublikos bendradarbiavimo klausimams aptarti?
Taip, delegacijos galės atvykti, tačiau turės gauti leidimus. Atsižvelgus į susidariusią padėtį, raginame susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ir nukelti vizitus.
21. Ar Lietuvos piliečiai galės išvykti į Baltarusiją trumpalaikių kelionių, pavyzdžiui, aplankyti tėvų?
Taip, Lietuvos piliečiai, kurie turės visus reikalingus dokumentus sienai kirsti (pvz.: vizą, išvykimo priežastį nurodančius dokumentus), galės išvykti, tačiau VSAT sargybos vyresnysis kiekvieną atvejį vertins individualiai.
Nors pasienyje susidariusi padėtis ir yra kontroliuojama, tačiau kelia saugumo rizikų, taip pat būtina užtikrinti netrukdomą pareigūnų darbą saugant sieną, todėl rekomenduojama susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.
22. Ar galės veikti šaudyklos?
Šaudyklų veikla nebus ribojama, nebent bus nustatyta kitų rizikų.
Pasienyje – nuo 1 iki 5 tūkst. migrantų
Lenkijoje prie sienos su Baltarusija dislokuotos pajėgos pirmadienį užkirto kelią migrantų bandymui prasiveržti į šalies teritoriją iš Baltarusijos. Į šalį, anot pareigūnų, siekė patekti šimtai migrantų.
Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo teigimu, įvairių šaltinių duomenimis, pasienyje su Lenkija gali būti sutelkta nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. neteisėtų migrantų.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
