O Štainmajeris į Vilnių atsivežė ir dovaną – trijų kunigaikščio Gedimino laiškų nuorašus. Po 700 metų į Vilnių grįžę laiškai Vilniaus universitete bus eksponuojami trumpai – porą savaičių.
Gana dažnas svečias Lietuvoje – Vokietijos vadovas Frankas Walteris Steinmeieris – vadovaujant Gitanui Nausėdai į Daukanto aikštės rūmus atvyksta antrą kartą ir viešai džiaugiasi glaudžiu bendradarbiavimu. Steinmeieris kartoja tą pačią frazę, kurią ištaria kone visi šioje prezidentūros salėje besilankantys didžiųjų šalių sąjungininkai.
„Aš noriu dar kartą asmeniškai užtikrinti, kad Vokietija laikosi savo įsipareigojimo NATO ir Europoje. Mes ginsime kiekvieną kvadratinį NATO teritorijos centimetrą“, – kalba F. W. Steinmeieris.
Tačiau Lietuva nori ne tik žodžių, bet ir penkių tūkstančių vokiečių karių – brigados mūsų šalyje. Pernai kilęs šurmulys neslopsta iki šiol – dalis politikų tikisi konkretaus Vokietijos pažado brigadą dislokuoti nuolat, tačiau infrastruktūros pati Lietuva dar nėra parūpinusi.
„Lietuva aktyviai investuoja į karinės infrastruktūros plėtrą, kad sudarytų sąlygas priimti vis daugiau vokiečių karių savo teritorijoje“, – kalba G. Nausėda.
Vokietijos prezidentas neigia, kad šalys nesutaria.
„Politinė vadovybė Lietuvoje ir Vokietijoje nesiginčija šiuo klausimu. Kaip ir sakė prezidentas Nausėda, mes žinome, kad abi šalys turi atlikti savo namų darbus. (...) Darome žingsnius, kad brigados karių skaičius Lietuvoje galėtų būti padidintas. Mes deriname veiksmus, glaudžiai bendradarbiaudami kaip partneriai“, – tikina F. W. Steinmeieris.
Vilnius brigados siekia 2026-aisiais. Balandį Gitanas Nausėda dėl laipsniško karių dislokavimo sutarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Visgi atsakymų dėl datų abi pusės vengia.
„Mūsų namų darbai ir Vokietijos galimybės turi būti derinamos ir eiti žingsnis prie žingsnio. Būtų nekonstruktyvu kalbėti apie galutinį tikslą nedarant to, kas būtina šiandien ir rytoj. Einame tuo keliu“, – teigia G. Nausėda.
O jei prisimintume istorijos vingrybes, vokiečių Lietuva šaukiasi ne pirmą kartą, pradėjo dar prieš 700 metų. Ir į Vilnių Steinmeieris atkeliavo ne tuščiomis – į Vilniaus universitetą sostinės 700 metų jubiliejaus proga atvežė tris Gedimino laiškus. Nors nė vienas originalas nėra išlikęs, šie nuorašai daryti praėjus vos porai mėnesių po to, kai laiškus Gediminas išsiuntė iš savo pilies bokšto. Aiški net laiškų išsiuntimo data – 1323-iųjų gegužės 26 diena. Taigi, iki sugrįžimo į Vilnių praėjo 700 metų ir keturios dienos.
„Įdomus tuo, kad jis patvirtintas notaro ženklu, antspaudais. Matome labai gerai, kad lotynų raštas yra kaligrafiškai profesionalaus raštininko surašytas“, – sako Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.
Išskirtinis XIV amžiaus eksponatas priklauso Berlyno slaptajam Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyvui. Pasak Vilniaus universiteto rektoriaus Rimvydo Petrausko, eksponatas unikalus ir savo forma, ir, žinoma, turiniu.
„Vienas įspūdingiausių pagoniškos Lietuvos užsienio politikos projektų“, – kalba R. Petrauskas.
Jei dabar Lietuva kviečiasi vokiečių karius kaip saugumo garantą nuo agresorės Rusijos, prieš 700 metų kunigaikštis Gediminas kreipėsi į Vokietijos pirklius, amatininkus, vienuolius reklamuodamas Lietuvą ir kviesdamas čia įsikurti ir darbuotis.
„Politikams primena apie tai, kad netradiciniai, nestandartiniai sprendimai dažnai yra tai, kas yra geriausia“, – teigia R. Petrauskas.
Vilniaus universitete Gedimino laiškai bus eksponuojami dvi savaites.
