Kaip BNS sakė Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje direktorius Robertas Mikulėnas, prieš kelias savaites Migracijos departamentas informavo, kad Vokietijoje esantis viengungis siras, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvoje, turėtų būti grąžintas į Lietuvą.
„Buvo pranešta, kad grąžins vieną asmenį iš Vokietijos, bet kažkodėl jis neatskrido. O kokios priežastys jo neatskridimo, aš nežinau. Kalbama apie vieną asmenį“, – sakė R.Mikulėnas.
Už pabėgėlių integraciją atsakingo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ atstovė Ilma Skuodienė BNS teigė, kad šis atvejis yra „pirmoji kregždė“, rodanti, jog Vokietijos migracinė politika griežtėja ir į Lietuvą gali būti grąžinama daugiau čia perkeltų ir teisinę apsaugą ar pabėgėlio statusą gavusių asmenų.
„Viskas priklauso nuo šalies, į kurią jie vyksta, šiuo atveju – nuo Vokietijos, nuo jų politikos. Jeigu kam nors suteiks leidimus gyventi po to, kai juos jau suteikė Lietuva, tai gali vykti į Vokietiją. Bet jei tuos žmones Vokietija intensyviai pradės grąžinti kelių mėnesių laikotarpiu, tiems, kurie gavo leidimus, tai ir kiti nebenorės vykti. Vienas žmogus jau buvo, gal tai jau pradžia. Kol kas labai aiškių signalų nėra, bet pagal Dublino konvenciją, pirmoji valstybė, į kurią yra atvykęs asmuo, į ją ir turi būti grąžintas pabėgėlis“, – BNS sakė I.Skuodienė.
Ji spėjo, kad minėtam sirui buvo nupirktas bilietas į Lietuvą, tačiau jis tiesiog neįsėdo į lėktuvą ir galėjo likti tiek Vokietijoje, tiek persikelti į bet kurią kaimyninę valstybę, pavyzdžiui, Austriją.
Pasak I.Skuodienės, „Caritas“ neturi naujausios informacijos, kaip sekasi į Švediją išvykusiai irakiečių šeimai. Ji pirmoji atvyko į Lietuvą pagal ES sutartą pabėgėlių priėmimo programą ir jau prarado leidimą gyventi Lietuvoje. Naujausiais „Carito“ duomenimis, šeima Švedijoje dirbo nelegaliai, tačiau neatmetė, jog irakiečiai dokumentus susitvarkė.
I.Skuodienė pabrėžė, kad pabėgėliams užsilikti Lietuvoje neleidžia ne tik gana menkos išmokos, už jas didmiesčiuose neturint darbo sudėtinga pragyventi, bet ir kultūriniai, kalbos barjerai: iki šiol daugiausia pabėgėlių pritapo Vilniuje ir Kaune, tačiau visi be išimties moka anglų kalbą.
Ji taip pat priminė, kad šiuo metu svarstomas modelis, kai pabėgėliai iš stovyklų Graikijoje ar Italijoje būtų apgyvendinti šalies savivaldybėse. Nors anksčiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis buvo užsiminęs ir apie Alytų, šiuo metu kandidatai yra trys didžiausi Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Migracijos pareigūnai balandžio pradžioje turėtų vykti į Graikiją, kur pabėgėlių stovykloje kalbėsis su pabėgėliais.
R.Mikulėnas sakė, kad jei padidės į Lietuvą perkeliamų pabėgėlių srautas, naujoji tvarka leis lengviau jį suvaldyti paskirstant dalį asmenų į Ruklą, dalį – į didmiesčius. Iš viso centras vienu metu gali priimti daugiausia 150 asmenų, jei atvyksta šeimos, šis skaičius yra mažesnis.
