Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) džiaugiasi: dvejų metų gimtadienį vakar atšventusiu pasitikėjimo telefonu jau sulaukta per 4500 pranešimų apie finansinius pažeidimus, rašo "Respublika".
„Šiandien jau yra skaidrėjančio verslo tendencija, šešėlio mažėja, ir mes tikimės visuomenės padedami tai išlaikyti“, - kalbėjo VMI viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda.
Jo teigimu, prieš dvejus metus sujungus VMI apskričių skyrių telefonų linijas į vieną Mokesčių informacijos centrą ir pateikus visuomenei patogų nemokamą trumpąjį telefono numerį, sulaukta tik teigiamų poslinkių, juo labiau kad naujojo numerio eksploatacija papildomų lėšų iš VMI biudžeto nereikalauja.
„Visų pirma mes norėjome kiek įmanoma aktyviau įtraukti visuomenės narius, taip pat tai buvo informacijos šaltinis VMI“, - aiškino D.Daugirda.
Antra Europoje
Jo teigimu, ketvirtadalis ikiteisminių tyrimų pradėta būtent gavus pranešimus pasitikėjimo telefonu.
„Situacija per dvejus metus tikrai pakito: „Eurobarometro“ Statistikos instituto apklausos duomenimis, 49 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad būti pagautam mokant užmokestį vokelyje yra labai didelė tikimybė. Ir tai yra antras rezultatas Europoje“, - pabrėžė jis.
VMI viršininko pavaduotojas pasakojo, kad vien dėl telefonu 1882 pateiktos informacijos atliktų veiksmų buvo nustatyta apie 4,6 mln. litų išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio, o atliktų mokestinių patikrinimų metu papildomai apskaičiuota ir sprendimais patvirtinta per 6 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių.
Pagal praeitų metų VMI rezultatus, pernai daugiau nei 90 įmonių darbdavių surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai, 130-iai - dėl neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo, pradėti 59 ikiteisminiai tyrimai, nustatyta 310 nelegaliai dirbusių darbuotojų.
„Dažniausiai sulaukiame skambučių iš statybos, automobilių technikos ir viešojo maitinimo sričių“, - išskyrė jis.
Rekordinis vokelis - 105 tūkst. litų.
D.Daugirdos teigimu, didžiausia neapskaityto darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais siekė 105 tūkst. litų, pagal nelegalios buhalterijos duomenis, kurie buvo rasti patikrinimo metu, suma sudarė 800 tūkst. litų, didžiausia skirta bauda - 20 tūkst. litų. O neapskaitytas darbo užmokestis vienam žmogui siekia nuo poros šimtų iki 5 tūkst. litų.
Anonimų mažėja
„Per 2 metus, užvakar dienos duomenimis, mes gavome 4546 pranešimus. Tendencijos išliko, per 2006 m. 7 mėn. gavome apie 1348 pranešimus, per dvylika 2007 metų mėnesių - 2052 pranešimus, šiais metais per 5 mėnesius gavome apie 1146 pranešimus. Vidutiniškai per dieną gauname apie 10 pranešimų“, - teigė VMI Kovos su korupcija skyriaus vedėjas Vytautas Vitkevičius.
Pasak jo, tradiciškai aktyviausi didieji miestai ir didžiosios apskritys: iš Vilniaus apskrities sulaukta daugiau nei 1600, Kauno - 1000, Klaipėdos - 550, Šiaulių - 388, Panevėžio - 337 pranešimų; nežymiai daugiau jų sulaukiama iš moterų (iki 60 proc.)
„Piliečiai kiekvienais metais darosi vis aktyvesni. 2006 m. prisistatyti ir aktyviai padėti sutiko 69 proc. pranešėjų, 2007 m. - 70 proc., o šiemet prisistatyti ir padėti sutiko jau 75 proc.“ - džiaugėsi V.Vitkevičius.
Jo nuomone, tai rodo visuomenės suaktyvėjimą ir pasitikėjimą VMI bei pažadu išlaikyti konfidencialumą.
Kovos su korupcija skyriaus vedėjas teigė, kad pasitvirtina 70-80 proc. pranešimų, tad esą galima teigti, kad VMI nėra apgaudinėjama. O kai kurie pranešėjai tikisi ir užmokesčio už savo skambutį, tad išgirdę, jog informacija neapmokestinama, toliau bendradarbiauti nesiima ir pilietiškumo, pranešėjo žodžiais tariant, neišreiškia.
„Neseniai mūsų operatoriams buvo pasiūlyta 100 tūkst. litų už tai, kad mes nutrauktume šitą veiklą. Šitą siūlymą vertinu teigiamai - vadinasi, mūsų veikla kažkam nepatinka“, - šyptelėjo jis.
Eglė Jociūtė
