Vieni kritikuoja parinktą vietą ir skulptūros stilistiką, o kiti net įžvelgia panašumą į patį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį ir net Leniną.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Petras Vileišis – iškili istorinė 20 a. pradžios asmenybė, jo nuopelnais Lietuvai abejojančių greičiausiai nėra. Nuo šiol Kaune jo atminimui pastatyta skulptūra.
„Kaune jis praleido vėlyvuosius savo gyvenimo metus, dirbo čia susisiekimo ministru, prisidėjo prie Karo muziejaus projektavimo darbų, kaip inžinierius“, – pasakojo istorikas Simonas Jazavita.
Milžiniška 4 metrų aukščio ir 24 tonas sverianti skulptūra su pjedestalu įkurdinta pačiame miesto centre. Ją iš granito ir bronzos sukūrė Ukrainos skulptoriai.
„Sukurti tokį kūrinį taikos metu labai sunku, o karo metais – tai dar sunkiau“, – komentavo skulptorius Olesius Sydorukas.
Kauniečiai reagavo skirtingai
Vos ją išvydę kauniečiai pasitelkę dirbtinį intelektą kuria ir skulptūros transformacijas – iš Petro Vileišio į Leniną ar Visvaldą Matijošaitį. Ir praeiviai reaguoja skirtingai – vieniems patinka, kitiems kelia įvairias asociacijas:
„Į V. Matijošaitį, kuris stato Kauno mieste labai daug paminklų tokių ir kitokių.“
„Gal merui reikia, jis labai pasinešęs ant tų skulptūrų.“
„Man gražu, natūrali poza, realistinė.“
„Grynas Leninas buvo, nežinau, gal ten ir Leninas plikas – viską.“
„Leninas – etapas jau parėjęs, o V. Matijošaitis, pažiūrėkite, kiek jis Kaunui padarė, o vis kaltas ir kaltas.“
Skulptorius kritikams atkerta.
„Gerai, kad lietuviai jau pamiršo, kaip atrodė Leninas, tačiau blogai, kad nežino, kaip atrodė Petras Vileišis“, – sakė O. Sydorukas.
O Kauno meras Visvaldas Matijošaitis išgirdęs, kad skulptūra esą panaši į jį, bandė juokauti.
„Aš galiu nusiimti kepurę, jo, kas plikas, tai visi panašūs į mane – gražūs vyrai pliki, nes, sako, turi saulės bateriją“, – kalbėjo Kauno meras.
Skulptūra primena sovietmetį
Architektas Linas Tuleikis rėžė itin aštriai – skulptūros stilistika ne šiuolaikiška.
„Tie mūsų mero kompleksai rodo, kad jis kiekvienu neskoningu darbu stengiasi įamžinti savo aplinką, realiai jis neatsibudo, kad sovietmetis jau baigėsi“, – tarė jis.
Ir tokia skulptūra miesto erdvei esą visiškai netinka.
„Jos aukštis patalpinimo erdvėje prastas, atsižvelgiant į želdinius, pastatus, kitas architektūrines detales, pjedestalas puošnesnis už pačią skulptūrą – tai slaviškas bruožas“, – nagrinėjo architektas.
Milžinišką P. Vileišio skulptūrą miestui padovanojo mecenatas Pranas Kiznis. Mokėti už kūrinį nereikėjo, o štai kad jis tiktų numatytoje vietoje – vos prieš metus atnaujintą ir sutvarkytą skverą teko vėl pertvarkyti.
„Miestas gyvas organizmas ir jis keičiasi pagal poreikius, pasiūlymus, kad žmonėms būtų ne tik patogiau, bet ir gražiau gyventi“, – teigė V. Matijošaitis.
Kauno tarybos opozicijoje esantys konservatoriai paskutiniame posėdyje siūlė steigti Istorinės atminties komisiją, kuri teiktų siūlymus kur ir kokius kūrinius statyti, kad nebūtų abejotinos vertės skulptūrų.
„Galėtų spręsti ir kaip tie paminklai atrodo, nes statome dabar paminklus tokius, kur po 100 metų žmonės nesupras ar jie statyti 20 a. pradžioje ar 21-ojo“, – komentavo Kauno tarybos opozijos narė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.
Tačiau daugumą taryboje turintys ir besąlygiškai mero Visvaldo Matijošaičio nurodymams paklūstantys „Vieningo Kauno“ nariai tam nepritarė. O pats meras konservatorių siūlymą palydėjo replika.
„Man ir patinka daiktai, kurie visada gerai stovi“, – sakė jis.
Kaune per pastaruosius keletą metų pastatyti keli šimtai paminklų. Petro Vileišio vardu pavadintas tiltas į Vilijampolę, jo broliui Jonui, buvusiam Kauno Burmistrui ir Nepriklausomybės akto signatarui, paminklas stovi Laisvės alėjoje.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
