petras vileišis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas nusprendė prezidentui Vladui Adamkui skirti garbingiausią pramonininkų konfederacijos Petro Vileišio nominacijos apdovanojimą. Gruodžio 20 d. 17 val.

Po kelerių  metų Vilniaus panoramą papuoš paminklas, skirtas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Vileišiams. T. Kosciuškos gatvėje esančiame skvere iškilsiantis paminklas bus statomas pagal bendrą skulptoriaus Regimanto Midvikio bei architektų Lino Krūgelio ir Ričardo Krištapavičiaus projektą. Projektų rėmėjų paiešką pradėjusi VšĮ „Vileišių kolegija” planuoja, kad paminklas bus pastatytas 2012 metais.

Suvienyti Baltijos šalis tarpukariu bandyta daug kartų, bet šios pastangos apčiuopiamesnių rezultatų nedavė, rašo savaitraštis „Veidas“. Iš vyresnės kartos žmonių, skaudžiai išgyvenusių nepriklausomybės netektį 1940 m. vasarą, o ir iš jaunesniųjų ne kartą teko išgirsti tokį klausimą: kodėl Baltijos šalys tarpukariu nesusivienijo prieš bendrą priešą, kuris jas po vieną nesunkiai sudorojo? Juk tada mūsų būtų buvę ne trys, o net šeši milijonai - daugiau, negu tada buvo gyventojų Suomijoje, kuri apg...

Apie tai, ką veikia slavistai Lietuvių kalbos institute. Liepos 23 dieną „Lietuvos žinios“ išspausdino prof. habil. dr. Vytauto Vitkausko nuomonę apie Lietuvių kalbos institute (LKI) įsteigtą slavistų tyrėjų grupę. Profesorius pateikė skaitytojams net kelias tikrovės neatitinkančias šios grupės veiklos versijas, o laikraštis išplatino nepatikrintą informaciją.

Kas šiandien pasakys, kiek nusivylimo valstybe būta Vasario 16-sios Lietuvoje, ir kas palygins tą nusivylimą su šiandienės visuomenės (ir jos kritikų) savijauta? Bandymas atsakyti šiuos klausimus rodytų, kad gali būti lyginami ne tik Pirmosios ir Antrosios Respublikos  laimėjimai, bet ir nesėkmės.

Beraščių Urdomos kunigaikščių ir socialdemokratų milijonierių amžiaus Lietuvoje neretai prabunda noras panagrinėti mūsų sąmonės bei prietarų sąraizgas, išduodančias požiūrį į turtą ir turtingą žmogų. Tai beveik tas pats, kas atpainioti posovietinio žmogaus neokapitalistinės vaizduotės mazgus. Toks noras dažniau sujaudina kairiojo jautrumo žmogų. Tačiau jam pasidaro sunku, iškart nepavykus nuvyti įkyraus vaizdo kairėje mūsų politinio teatro scenos pusėje.

Šis klausimas prašosi dviejų dalykų. Pirma, pasiaiškinti filantropijos sąvokos raidą ir jos atitikimą tai asmeninio ir visuomeninio elgesio visumai, kurioje skleidžiasi įsipareigojimas nešti dovaną kitiems. Ir antra, griebtis istorijos bei patikrinti mūsų žinias apie tai, kaip šimtmetinėje praeityje formavosi filantropijos tradicija, kokias tą tradiciją lėmusias idėjines ir ūkines aplinkybes mes galime išskirti.